„Tai ne pirmas kartas, kai Lietuvos nacionalinio muziejaus vadovė skleidžia tikrovės neatitinkančius ir nepagrįstus teiginius, todėl siekdami, kad visuomenė nebūtų toliau klaidinama, norėtume juos patikslinti“, – rašoma pranešime žiniasklaidai.
Anot Valdovų rūmų, LNM vadovė, „nepaisydama kompetentingų institucijų objektyvių išvadų ir Kultūros ministerijos perspėjimų, pažeisdama ICOM etiką, kolegiškumo ir elementaraus padorumo principus, nuolat kaltina kitas institucijas dėl susidariusios tragiškos piliakalnio šlaitų padėties“ ir siekia „nukreipti specialistų, valstybės vadovų, o ypač visuomenės ir žiniasklaidos dėmesį nuo savo neveiklumo, aplaidumo, klaidų“. Taip, komunikacijos tarnybos teigimu, siekiama išvengti asmeninės atsakomybės.
Gedimino kalno tema tapo aktuali po pernai šiaurės vakariniame šlaite susiformavusių nuošliaužų. Jų susidarymo tikimybė iki šiol niekur nedingo. Dėl kalno būklės Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė ekstremalią situaciją.
Žemiau pateikiame B.Kulnytės portalui Lrt.lt interviu išsakytus teiginius ir Valdovų rūmų siųstus neredaguotus paneigimus:
- „Tik dabar supratau, kodėl Gedimino kalno valdymas iš Vilniaus pilių rezervato buvo perduotas muziejui“.
Yra žinoma, kad Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato sklypo dalį (ne sklypą) su Aukštutinės pilies kalnu perimti savo atsakomybėn siekė ir reikalavo asmeniškai pati Lietuvos nacionalinio muziejaus vadovė. Ši sklypo dalis ir toliau galėjo likti Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos, kuri iki tol gana sėkmingai rūpinosi kalnu ir kita pilių teritorijos aplinka, žinioje. Valdovų rūmų klausimai su Lietuvos nacionalinio muziejaus vadovės iniciatyva perimti piliakalnio teritorijos kontrolę nėra ir niekada nebuvo tiesiogiai susiję.
- „Iki šiol nėra susistemintos atliktų ar reikalingų tyrimų medžiagos“ ar „buvau sukvietusi visus kompetentingiausius specialistus. Bet juk jų nėra Lietuvoje daug, o ir tie, kurie yra, jau garbaus amžiaus ir nenori kištis į kalno problemas“.
Nuo 2013 m. Lietuvos nacionalinis muziejus, perėmęs Aukštutinės pilies kalno kontrolę, šiuos tyrimų apibendrinimus bei specialistų konsultacijas galėjo, o ir privalėjo organizuoti pats. Tiek Lietuvos, tiek Lenkijos geologų išvados apie kalno šlaitų slinkimo priežastis iš esmės yra identiškos, o daugelis specialistų jau ir anksčiau perspėjo apie grėsmes.
- „Kur buvo visos tarnybos, kai, statant Valdovų rūmus, gruntinis vanduo buvo pažemintas net penkiais metrais?“.
Pabrėžtina, kad įvardinti skaičiai yra išgalvoti ir padidinti ne procentais, o kartais. Atkreipiame dėmesį, kad statant Valdovų rūmus, gruntinis vanduo buvo pažemintas tik trumpam laikui vykdant konstrukcijų montavimo darbus ir tik lokalioje teritorijoje. Valdovų rūmų teritorijoje veikianti drenažo sistema tiesiog palaiko nuolatinį gruntinio vandens lygį, reguliuoja pavojingus svyravimus, apsaugo po žeme esančias medines konstrukcijas ir stabilizuoja padėtį. Net jei gruntinio vandens lygis būtų pakitęs platesnėje teritorijoje, bent iš dalies apimančioje piliakalnį, nėra jokio tiesioginio ryšio tarp giluminio vandens lygio ir kalno šlaitų slinkimo.
- „Kur žiūrėjo visos tarnybos, kai stipriai buvo nukastas vakarinis Gedimino kalno šlaitas?“, „ta siena dabar – labai nestabili ir praleidžia vandenį, nes visa kalno hidroizoliacija buvo suvelta“.
Kaip tik Aukštutinės pilies kalno vakarinis šlaitas ir yra pats stabiliausias, vienintelis nerodo jokių slinkimo požymių, kadangi, prieš atkuriant Valdovų rūmus, jis buvo tinkamai sutvirtintas. Nukastas buvo ne vakarinis kalno šlaitas, o supiltinis gruntas virš vadinamųjų Radvilų rūmų arba Valdovų rūmų III oficinos griuvėsių, kad būtų įmanoma šį šlaitą ištyrinėti ir sutvirtinti. Nuo 2013 m. Lietuvos nacionalinis muziejus, perėmęs kalno teritorijos (taip pat ir atraminės vakarinio šlaito sienutės) kontrolę, niekada nesirūpino jų būkle, nors specialistai ne kartą įspėjo apie tai, jog sistema privalo būti nuolat prižiūrima, o reikalui esant, – ir remontuojama.
- „Matyt, būtų sujungti LNM, Vilniaus pilių rezervatas, Pilių direkcija, Valdovų rūmai. Iš viso to išeitų jovalas“.
Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorės minimos Pilių direkcijos kaip institucijos nebėra – ji baigė veiklą prieš 2 metus. Pabrėžtina, kad 2017 m. spalio 26 d. Kultūros ministerija paneigė ir dar vieną tikrovės neatitinkantį teiginį apie tai, jog „ministerija turi planą panaikinti nacionalinį muziejų“.
