Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Valdovų rūmų sodelis pasipuošė Bonos Sforcos bareljefu

Iš bronzos ir marmuro, auksuotas ir emaliu puoštas Bonos Sforcos bareljefas nuo šiol bus eksponuojamas Valdovų rūmų renesansiniame sodelyje. Skulptoriaus Jono Gencevičiaus sukurtą bareljefą Valdovų rūmų muziejui padovanojo Vilniaus krašto bajorų sąjunga.
Kunigaikštienės Bonos Sforcos bareljefo atidengimo akimirka
Kunigaikštienės Bonos Sforcos bareljefo atidengimo akimirka / Ernestos Čičiurkaitės / 15min nuotr.

Lietuvos didžiosios kunigaikštienės ir Lenkijos karalienės, Neapolio karališkosios princesės ir Bario bei Rosano kunigaikštienės Bonos Sforcos (1494–1557) asmenybę Vilniaus krašto bajorų sąjungos nariai pasirinko ieškodami ryškiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės moterų. Pasak šios idėjos autoriaus ir vieno iš Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos steigėjų, senatoriaus Donato Baikščio, „Bona Sforca yra pagrindinė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės reformatorė, atvežusi itališkąją kultūrą ir mylėjusi Lietuvą. Kitaip nebūtų valdovų rezidencijoje Vilniuje praleidusi septynerių metų.“

Skulptorius Jonas Gencevičius pritvirtino bareljefą ant atkurto Bonos Sforcos renesansinio sodelio sienos. Pasak autoriaus, norėjosi, kad šią, kartais nepelnytai kritikuojamą Lietuvos valdovę žmonės dažniau prisimintų. Dabar bareljefą bus galima apžiūrėti neužėjus į Valdovų rūmų vidinį kiemą.

Iškilmėse dalyvavęs Vilniaus universiteto rektorius prof. dr. Rimvydas Petrauskas priminė Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Senojo (1506–1548) santuokos su Bona Sforca reikšmę visam regionui: „Būtent ši sąjunga atvėrė naujus valstybės politikos horizontus, rodė Lietuvos didžiųjų kunigaikščių ambicijas. Milano kunigaikščio Džano Galeaco Marijos Sforcos bei Neapolio karalaitės Izabelės Aragonietės duktė už Žygimanto Jogailaičio, vadinamo Senuoju, ištekėjo būdama 24-erių metų amžiaus. Jaunoji valdovė išsiskyrė ne tik grožiu, bet ir valdingu charakteriu, ji Lietuvos istorijoje sukūrė naują, stiprios moters valdovės portretą. Su Bona Sforca galime drąsiai sieti Renesanso atėjimą į Lietuvą, pasikeitė ir Lietuvos, ir Lenkijos rūmų kultūra.“

Pasak Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų direktoriaus dr. Vydo Dolinsko, „siena, ant kurios pritvirtintas bareljefas, užstoja renesansinį sodelį nuo vėjų. Čia, kaip manoma, Bona Sforca buvo įkūrusi nedidelį itališką sodą sau ir artimiausiai aplinkai – vadinamąjį giardino segreto. Sodelyje augo prieskoninės žolės bei gėlės, greičiausiai čiurleno fontanas. XVI a. pradžioje Bonos Sforcos užsakymu buvo suprojektuotas rūmų priestatas, jame įrengti privatūs Bonos Sforcos apartamentai, iš kurių laiptai vedė tiesiai į saulėtą sodelį tarp Aukštutinės pilies kalno ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų“.

Kultūros viceministras Rimantas Mikaitis pastebėjo, kad bareljefas tarsi sujungė Vilnių ir Barį, Italijoje, kur Lietuvos didžioji kunigaikštienė ir Lenkijos karalienė palaidota. Prezidento vyriausioji patarėja, istorikė dr. Jolanta Karpavičienė teigė stebinti Bonos Sforcos atgimimo renesansą ir linkėjo, kad tų laikų mecenatystės dvasia leistų gilias šaknis nūdienos Lietuvoje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos