„Šiuo metu programoje nebeliko infrastrūktūrinių projektų ir paminklų. Tai atspindi siekį koncentruotis į tas idėjas ir projektus, kurie apima visą Lietuvą kuo plačiau“, – trečiadienį po Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programos įgyvendinimo koordinavimo komisijos posėdžio žurnalistams sakė šimtmečio programos koordinatorė Neringa Vaisbrodė.
Jos teigimu, šimtmetis bus pradėtas minėti jau šiemet liepos 6-ąją ant šimto piliakalnių giedant Lietuvos himną. Kiti dideli šimtmečio renginiai – 2018 metų vasario 16-ąją planuojama visą Lietuvą apimanti šventė, kurios kontūrai dar bus gryninami, taip pat Dainų šventė kitų metų vasarą.
Anot N.Vaisbrodės, svarbu, kad gyventojai suprastų, jog šimtmetį kūrė žmonės ir gražesnę ateitį jie gali kurti toliau.
„Mes norime ir visi koncentruosimės, kad Vasario 16-oji taptų švente visiems, įtraukianti visus Lietuvos žmones – ne tik Vilniuje, bet ir regionuose, kad įsitrauktų savivaldybės, kad būtų vienijančios akcijos per visą Lietuvą, kad iš tikrųjų visi ir suprastų, ką mes švenčiame“, – pasakojo ji.
Pasak N.Vaisbrodės, šimtmečio minėjimo akcentu turėtų tapti ir Vokietijoje rastas nepriklausomybės akto originalas.
„Jis tikrai bus išnaudojamas, tik šiuo metu pirmiausia turime sulaukti žinių, kokiomis sąlygomis ir kada jis galėtų atkeliauti į Lietuvą“, – sakė ji.
Komisijai vadovaujantis premjeras Saulius Skvernelis trečiadienį žurnalistams sakė, kad šimtmečio minėjimo planus lydės finansavimas. Jis taip pat teigė, kad į šimtmečio minėjimo renginius siekiama plačiai įtraukti ir Lietuvos gyventojus, ir užsienyje gyvenančius tautiečius.
„Buvome nusiteikę labai formaliai paminėti valstybės atkūrimo šimtmetį, tačiau tikrai dar galime susitelkti ir sukurti realią ir dinamišką šventę Lietuvos žmonėms. Norėtųsi, kad kitų metų vasario 16 dieną kiekvienas Lietuvos pilietis jaustųsi pakylėtas, o savo namų ūkius papuoštų trispalvėmis vėliavomis”, – po posėdžio išplatintame pranešime teigia S.Skvernelis.
Atnaujintai programai dar turės pritarti Vyriausybė.
Į buvusios Vyriausybės patvirtintą valstybės šimtmečio minėjimo programą buvo įtraukti keli šimtai projektų, planuota pastatyti, įrengti 65 monumentus, atminimo lentas, biustus, išleisti 19 istorinių leidinių, surengti 276 renginius. Į programą įtrauktas ir Lukiškių aikštės Vilniuje sutvarkymas, ir Vilniaus koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcija, ir daugiafunkcinio komplekso statyba Šeškinėje, ir Signatarų namų renovacija. Skaičiuota, kad viskam įgyvendinti gali būti išleista apie 200 mln. eurų.
„Dar 2015 metų vasarą patvirtintoje Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programoje neproporcingai didelis infrastruktūrinių projektų skaičius, pasigendama šimtmečio šventę vienijančios idėjos ir, svarbiausia, plačiąją visuomenę įtraukiančių iniciatyvų. Daugiau nei pusė ankstesnės Vyriausybės programoje patvirtintų priemonių apskritai nepradėtos įgyvendinti, joms iki šiol nėra suplanuotas finansavimas“, – aiškina Vyriausybė.
Valstybės šimtmetį Lietuva minės 2018 metais. 1918 metų vasario 16 dieną Lietuvos Taryba Vilniuje pasirašė dokumentą, kad „skelbia atstatanti nepriklausomą demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis“.
