Jis kviečia susipažinti su Žemaičių vyskupystės istorija, patirti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės baroko dvasią, pasigėrėti iš bokšto atsiveriančia Varnių panorama, apžiūrėti atvertas autentiškas Žemaičių kunigų seminarijos erdves ir Žemaitijos sakralinio paveldo lobyną, susitikti su XV–XVI a. Žemaitija per pažintį su dokumentinėmis ir archeologinės vertybėmis.
Manoma, jog pirmoji Žemaičių vyskupystės katedra stovėjo ten, kur apie 1740 m. mūrinės varpinės statybas pradėjo Žemaičių vyskupas Antanas Domininkas Tiškevičius. Po kelių dešimčių metų statybas užbaigė ir Žemaičių kunigų seminariją prie jos pastatydino vyskupas Jonas Dominykas Lopacinskis. Praėjus sudėtingam Lietuvos laikotarpiui, dramatiškai pakeitusiam Žemaičių kunigų seminarijos architektūrinį paveldą, rūmuose 1999 m. įsikūrė Žemaičių vyskupystės muziejus. Šiandien lankytojams naujai atvertos rūmų erdvės kviečia pasivaikščioti koridoriais ir menėmis, kuriomis čia vaikščiojo ir paskutinis Varniuose rezidavęs Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius.
Gaudžiant varpams, šiandien į susitikimą su didingais muziejaus rūmais, kurių salėse pasakojama Žemaičių vyskupystės istorija, skubėjo kultūros lauko žmonės, Kultūros ministerijos, Telšių vyskupijos atstovai, Telšių miesto Garbės piliečiai, kitos reikšmingos asmenybės.
Susirinkusius sveikino Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorė Eva Stonkevičienė: „Po Žemaitijos krikšto čia, lyg po tvirtu ir išlakiu ąžuolu, dygo bei stiebėsi žemaičių krikščioniško gyvenimo medelynas, vėliau tapęs Žemaitijos ir visos Lietuvos kultūros židiniu. Šių rūmų atsiradimą lėmė užsidegusių idėjomis žmonių pastangos, kurios virto realybe ir įgyvendintais darbais. Anksčiau muziejuje veikė vos kelios salės, kurios buvo prieinamos lankytojams, o šiandien mes turime 2500 kvadratinių metrų išskirtinių erdvių su išlikusiomis autentiškomis arkomis, praėjimais ir įvairia ornamentika“.
Muziejaus pasakojimas kviečia susipažinti su Žemaičių vyskupystės, žmonių religinio gyvenimo ir kasdienybės istorija per išskirtinius meno kūrinius, liaudies meistrų darbus, liturginius reikmenis ir istorinius artefaktus. Muziejaus pastatas Varniuose restauruotas įgyvendinant iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų (Europos regioninės plėtros fondo) lėšų bendrai finansuojamą projektą „Žemaičių vyskupystės muziejaus aktualizavimas, gerinant muziejinės kultūrinės veiklos įvairovę“. Tvarkybos darbai įgyvendinti nuo 2021 metų pagal architektės Marijos Nemunienės parengtą tvarkybos darbų projektą „Varnių kunigų seminarijos pastato projektas“. Darbus įgyvendino UAB „Infess“.
„Šiandien, šioje vietoje, mes galime be jokios baimės, ne puse lūpų, o visa širdimi prisiminti šio komplekso istoriją. Mes prisimename, kad čia buvo žinių šaltinis daugybei iškilių Lietuvos kultūros, meno, mokslo, politikos žmonių. Prisimename ir visus bandymus šį pastatą, o kartu ir šį kraštą pavergti, suniokoti ar tiesiog sumenkinti. Bet šiandien čia matome muziejų, kurio pasakojimai padeda dar labiau įtvirtinti mūsų tapatybei. O tapatybę stiprina tęstinumas – gebėjimas iš kartos į kartą perduoti svarbiausias mūsų vertybes. Šis muziejus ir visai tai, kas jame saugojama – irgi labai svarbi mūsų lietuviškos tapatybės dalis“, – reikšmingu įvykiu džiaugėsi LR kultūros ministras Simonas Kairys.
