Kaip pasakoja Neringos muziejų direktorė dr. Lina Motuzienė, su „Švyturys – Utenos alus“ bei vietos bendruomenės pagalba pavyko senąjį, į kultūros vertybių registrą įtraukto švyturio mechanizmą pažadinti bent vienam vakarui. Kartu Neringos muziejai kvietė pasigrožėti meniškai apšviestu ne tik švyturiu, bet ir švyturininko bei kopų prižiūrėtojo namais.
„Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga Nidoje surengėme nedidelį šviesų festivalį – apšvietėme Nidos švyturį kartu su visais anksčiau jį aptarnavusiais pastatais bei patį taką, vedantį link jo. Taip pat kvietėme apžiūrėti kopų prižiūrėtojo namą, kuriame šiuo metu veikia poilsio namai. Bet labiausiai didžiuojamės tuo, jog švyturyje sužibo senoji, ypač vertinga šviesos įranga“, – pasakoja muziejų direktorė.
Ne viskas taip paprasta, kaip atrodo
Anot muziejininkės, nors iš šalies gali pasirodyti, jog įžiebti originalų švyturio mechanizmą dėl savo paprastumo neturėtų kilti kliūčių, tačiau šis įrengimas yra tikras technikos šedevras, reikalaujantis preciziškumo ir rūpestingų rankų priežiūros. Prieš daugiau nei šešis dešimtmečius Ukrainoje pagaminta krištolinių lęšių sistema tuo metu pralenkė laiką ir netgi buvo įvertinta apdovanojimais.
„Lietuvos transporto saugos administracija iš savo rezervo mums perdavė turbūt paskutines dar egzistuojančias 5 lempas, tinkančias šiam Nidos švyturiui. Pats mechanizmas veikia vis dar puikiai, tačiau perdegus paskutinei lempai susidursime su problema, nei Lietuvoje, nei kitoje Europos vietoje jos negaminamos. Deja, bet šiai dienai alternatyvių sprendimų kuo jas pakeisti neturime“, – apie įrenginio kompleksiškumą pasakoja pašnekovė.
1953 metais švyturyje sumontuota tais pačiais metais Ukrainoje, Charkovo srityje, pagaminta ir parodoje Prancūzijoje apdovanota krištolinių Frenelio lęšių sistema. Tačiau dėl praktiškumo bei pigesnių išlaikymo kaštų 2016 metais švyturyje sumontuota ir įjungta LED žibintų sistema.
Planai sugrąžinti autentiškumą
Neringos muziejų direktorė dr. Lina Motuzienė teigia vis tik neketinanti nuleisti rankų, jog ant Nidoje esančio Urbo kalno stūksanti istorinė vertybė išsaugotų savo unikalumą ir ateityje šviestų taip, kaip įpratę senieji jūrininkai – besisukančiomis lempomis. Esą šioje technologijų eroje nereikėtų aklai rauti to, kas atrodo pasenę ir neefektyvu.
„Neringos muziejai palaiko viltį, jog vieną dieną šis įrenginys sužibs ne tik laikinai. Nors pats mechanizmas ir reikalauja nuolatinės švyturininko priežiūros, tačiau tokios istorinės vertybės apleisti nevalia ir labai tikimės rasti būdų vėl įdarbinti senovinį prietaisą“, – optimizmo nestokoja muziejininkė. Lietuvos transporto saugos administracija, šiuo metu prižiūrinti švyturio lęšį ir jo sukimosi mechanizmą, geranoriškai prisideda prie šios idėjos puoselėjimo.
Rolandas Viršilas, „Švyturys – Utenos alus“ vadovas išreiškė viltį, jog bendromis pastangomis kartu su Neringos bendruomene pavyks atgaivinti švyturį, kadangi itin svarbu puoselėti bei neužmiršti savo kultūros bei technikos ištakų. Anot daryklos vadovo, tai, jog apskritai savo mažame, bet nuostabiame pajūrio ruože turime vis dar veikiantį senovinį šedevrą yra didžiuotis verčiantis faktas.
„Džiaugiamės, jog galėjome bent dalimi prisidėti prie to, jog į istorijos paraštes galutinai nebūtų nustumtas originalusis švyturio mechanizmas. Didžiuojamės pajūrio krašto istorija ir dėsime viltis bei pastangas tam, jog vieną dieną šis įrenginys šviestų taip, kaip prieš daug dešimtmečių sugalvojo inžinieriai. Dažniausiai technikos naujovės būna išties praktiškesnės, tačiau šiame gamtos kampelyje modernizacijos norisi kuo lėtesnės“, – apie viltį atgaivinti istoriją pasakoja „Švyturys – Utenos alus“ vadovas.
