Varpų skambėjimas ir kiti vasario 16 d. vyksiantys renginiai antradienį buvo pristatyti žiniasklaidai.
„Norime pakviesti kiekvieną atrasti savo ryšį su šimtmečiu. Nes mes kiekvienas jį turime. Per mūsų pačių asmenines istorijas, per mūsų tėvų istorijas, kurios vis dar gyvos. Ir su ta nuotaika prisijungti prie šventinės programos“, – pristatymo metu sakė Valstybės atkūrimo 100-mečio programos koordinatorė Neringa Vaisbrodė.
Renginiai vyks visą dieną
Vasario 16 d. renginiai prasidės 8.30 val. Tuo metu Rasų kapinėse Vilniuje bus pagerbti Vasario 16 d. signatarai. 10 val. prasidės jaunimo eisena „Lietuvos valstybės keliu“.
12 val. prie Prezidentūros bus pakeltos Lietuvos, Latvijos ir Estijos vėliavos, sveikinimo kalbą sakys Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Į ceremoniją atvyks daug svečių. Tarp jų Latvijos, Estijos, Lenkijos, Vokietijos, Gruzijos, Ukrainos, Islandijos prezidentai bei kiti aukšti užsienio valstybių vadovai. Lietuvoje lankysis ir Švedijos bei Danijos karališkųjų šeimų nariai. Apie tai informavo Prezidentės patarėja Rūta Kačkutė.
12 val. 30 min. visoje Lietuvoje šimtą kartų sugaus varpai, kviesdami ir telkdami švęsti valstybės gimtadienį.
13 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje vyks šv. Mišios, o 14.30 vyks minėjimas „Signatarų balkonas“ prie Signatarų namų. 15 val. 30 min. bus pagerbti laisvės kovų dalyviai, 17 val. bus uždegti šimtas laisvės laužų.
18 val. Nacionaliniame operos ir baleto teatre prasidės šventinis koncertas „Gloria Lietuvai“. Jam kūrinius kūrė net šeši kompozitoriai – Raminta Šerkšnytė, Kipras Mašanauskas, Anatolijus Šenderovas, Mindaugas Urbaitis, Vaclovas Augustinas ir Linas Rimša. Jų kūrinius sies varpų motyvai, kurie atsispindės įvairiai – tiek mažų varpelių skambėjimu, tiek bažnytinio varpo dūžiais. Finaliniame koncerto kūrinyje susilies šimto varpų skambesys. Skambės tiek didieji Lietuvos kariljonai, tiek kiti svarbiausi ir istoriškai reikšmingiausi Lietuvos varpai.
Nuo 19 val. popmuzikos koncertas „Dainuoju Lietuvai“ prasidės Katedros aikštėje. Jame skambės įsimintiniausios projekto „Dainuoju Lietuvai“ dainos, kurias atliks Merūnas, Jazzu, Bjelle ir kiti atlikėjai. Abu koncertai bus transliuojami per LRT. Be to, skirtingose sostinės vietose bus įrengti specialūs ekranai.
Vasario 15 d. koncertas „Dainuoju Lietuvai“ vyks ir Kaune, „Žalgirio arenoje“.
Nuo 11 iki 19 val. didžiausiuose Lietuvos miestuose bus galima dalyvauti „Šimtmečio valstybingumo maršrutuose“, kuriuos sudarys daug renginių, supažindinančių su talentingiausiais Lietuvos žmonėmis ir valstybingumo istorija. Į juos reikia iš anksto registruotis puslapyje http://ooosom.lt/geltonazaliaraudona/
Jau trečiadienį, sausio 17 d., Prezidentūroje įvyks iškilminga Vasario 16-osios akto perdavimo ceremonija. Jį Lietuvoje saugoti bus galima penkerius metus. Nuo sausio 21 d. Signatarų namuose šį aktą iš arti išvysti galės visi norintys.
Restoranai vaišins tradiciniais patiekalais
Lietuvos restoranuose ir kavinėse bus galima paragauti specialių Šimtmečio patiekalų, pagamintų iš tradicinių Lietuvos maisto produktų. Receptus šiems patiekalams ruošė profesionalūs Lietuvos šefai, pasiūlę trijų patiekalų meniu. Šis meniu bus pasiūlytas visos Lietuvos restoranams.
Lietuvos Vyriausiųjų vyrėjų ir konditerių asociacijos prezidentas Darius Dobrovolskas pasiūlė užkandį – grūstus moliūgus, keptus orkaitėje su čiobreliais ir kadagiais, paskanintus obuolių-moliūgų kremu ir džiovintų grybų sultiniu.
Nacionalinės šefų rinktinės kapitonas Deivydas Praspaliauskas pagrindinį patiekalą nutarė gaminti iš jautienos. Jautį jis pasirinko kaip stiprumo simbolį. Jautiena pagal jo receptą yra skaninama įvairiais prieskoniais, patiekiama su grikių pudingu, duonos padažu ir burokėliais bei spanguolėmis. Patiekalas, anot šefo, buvo paruoštas pagal Lietuvos dvarų filosofiją.
Restorano „Ertlio namas“ virtuvės šefas Tomas Rimydis parengė desertą – avižinių dribsnių ir morkų pyragą su sūriu ir svarainiais ir spanguolėmis.
Bus dovanojamos vėliavos
Vasario 16 d. proga taip pat vyksta Premjero Sauliaus Skvernelio globojama akcija „Padovanok Lietuvos vėliavą“. Vykstant šiai akcijai kiekvienas per puslapį aukok.lt gali prisidėti prie Lietuvos vėliavos padovanojimo socialinę paramą gaunančioms šeimos.
Akciją pristačiusi Ministro Pirmininko patarėja Unė Kaunaitė sakė, kad akcijos metu jau padovanota 500 vėliavų šeimoms, kurios norėtų jas iškelti, bet neišgali įsigyti. Ji pastebėjo, kad vėliavos kėlimas – vienas geriausių būdų pademonstruoti pasididžiavimą valstybe. O vėliavos padovanojimas – dar geresnis jausmas.
Pasak N.Vaisbrodės, Valstybės 100-mečio programos organizatorius konsultavę istorikai netgi siūlė šventę pavadinti Trispalvės Lietuvos šimtmečiu, nes būtent trispalvė yra esminis šio šimtmečio simbolis.
Vėliau kalbėjęs LRT laidos „Labas rytas“ Ignas Krupavičius pasakojo apie LRT akciją, raginančią kelti vėliavą. atkreipė dėmesį, kad laimėti Lietuvos vėliavą galima ir LRT laidų metu.
„LRT noras yra, kad ne tik Vasario 16-ąją, bet ir kitomis reikšmingomis šventėmis mes iškeltume vėliavą. Pirmiausia širdyje, su artimaisiais“. – sakė I.Krupavičius.
B.Nicholson: švęsime tik vieną kartą
Pristatymo žiniasklaidai metu žymūs žmonės, tokie kaip Beata Nicholson, dalinosi mintimis, kodėl vasario 16-oji šiemet bus ypatinga šventė Lietuvai. B.Nicholson atkreipė dėmesį, kad valstybės šimtmetį švęsime tik vieną kartą.
„Dalykai, kurie vyksta tik vieną kartą gyvenime, yra ypatingi ir nepakartojami. (...) Mes visi galime, turime, privalome tą datą paminėti. Nes tik tuomet, kai esame taikoje ir meilėje su savo šalimi, galimi būti produktyvūs piliečiai. Nebūtinai sugalvoti pokylį ar banketą, svarbiausia yra širdyje jausti pakylėjimo momentą“, – sakė B.Nicholson.
Ji sakė ieškojusi tarpukario spaudoje informacijos, kaip Lietuvos gimtadienis buvo švenčiamas tuomet, bei radusi, kad ceremonija ir kvietimas atrodė panašiai, akcentuota, kad valstybės gimtadienis yra kaip šeimos nario gimtadienis.
„Jei giminėje susilauktų kažkas 100 metų, juk tikrai švęstume tą dieną. (...) Svarbu tą dieną švęsti, o ne minėti“, – sakė B.Nicholson.
B.Nicholson ragino Vasario 16 d. surengti šventinius pusryčius, pietus ar vakariene ir šia proga pasigaminti ruginį meduolį, kurio receptą ji rado 1937 m. „Šeimininkės“ žurnale.
V.Landsbergis prisiminė istoriją
Pristatyme dalyvavo ir pirmasis atkurtos Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis, pasidalinęs savo prisiminimais apie Vasario 16-osios šventimą paskutiniais sovietmečio metais ir „Signatarų balkonėlio“ tradicijos atsiradimą.
Pasak V.Landsbergio, 1989 m. Sąjūdžio Seimo išvakarėse Seimo deputatai nusiuntė reikalavimą Lietuvos komunistų partijai grąžinti vasario 16 d. šventę. Tais metais ant Signatarų namų atsirado ir atminimo lenta, primenanti, kas čia įvyko 1918 m. vasario 16 d. Tą dieną kalbą prie Signatarų namų sakė jo tėvas, Vytautas Landsbergis-Žemkalnis.
„Su mano senu tėveliu skubėjome, prasibrovėme pro daugybę žmonių, visa Pilies gatvė buvo užtvindyta kaip jūra. Ir dalyvavome ją atidengiant. Aš neprisimenu, ar aš ten kalbėjau, bet prisimenu, kad mano tėvas kalbėjo“, – sakė V.Landsbergis.
1990 m. vasario 16 d., pasak V.Landsbergio, vyko jaunimo eitynės, kurios baigėsi prie Signatarų namų, o tada prie Katedros vyko mitingas.
Po to keletą metų Vasario 16-osios minėjimo renginiai vykdavo kitur, o tradicija V.Landsbergiui kalbėti iš Signatarų namų balkono atsirado 1999 m. Tos kalbos, pasak V.Landsbergio, atspindi Lietuvos istorijos eigą iki šių dienų.
Vasario 16 d. šiemet V.Landsbergis kvietė švęsti ir jaunimą.
„Jauni žmonės turi daugybę pasirinkimų. Jie gali išvakares praleisti baruose, paskui jiems per anksti keltis, reikia pelnyto poilsio. Ir jie nesuspėja. Bet mane visa džiugino, kiek ten daug jaunimo. Ateina nors tūkstantis ir tu jau matai, kad gražūs šviesūs žmonėmis, atviromis akimis, giedame kartu Lietuvos himną „Lietuva brangi“, – sakė V.Landsbergis.
