Šį projektą mažieji Endriejavo gyventojai realizavo kartu su devyniais projekto „Keliaujančios architektūros dirbtuvės“ savanoriais. Jau pirmąją dirbtuvių dieną demokraštiško balsavimo metu buvo išsirinkta vieta – paplūdimys greta ežero. Antrąją dieną prasidėjo idėjų kūrimas – juk būsimas projektas visuomet yra sukuriamas tik bendradarbiaujant vaikams ir savanoriams. Niekada – iš anksto, dirbtuvėms dar neprasidėjus.
„Antroji diena buvo skirta fantazijai išlaisvinti ir idėjoms kurti. Pirmajam tikslui vykdėme patyriminę ekskursiją, kurios metu, suskirstę į grupeles, mažais žingsneliais matavome teritoriją, užsikimšę ausis tyrinėjome aplinką, darėme vietos inventorizaciją užrištomis akimis. Per antrąją dienos dalį kūrėme maketus trijose grupėse. Daugeliui tai buvo nauja patirtis, reikalavusi atsakomybės ir pasitikėjimo vienas kitu”, – idėjos kūrimo procesą komentavo savanorė Augustė Tamulytė.
Išplėtojus vaikų noruose besikartojančią idėją apie bokštelį, buvo nuspręsta statyti pakeltą nuo žemės konstrukciją. Tai – ir vieta pailsėti, ir erdvė susiburti, pabendrauti, mokytis bei… susitikti krokodilą Kęstą! Juk naujoji konstrukcija gali tapti ir puikiais namais (ar garažu) šiai mitologinei būtybei, kuri neturi kur prisiglausti ir vieniša klajoja po Endriejavo miškus…
Išsigryninus projekto idėją ir toliau kuriant ją supančią legendą apie krokodilą Kęstą, buvo imtasi statybų. Puikia medžiaga būsimai atvirai laiko klasei tapo senos mokyklos sporto salės grindys. Tiesa, jos reikalavo nemažų atnaujinimo pastangų – tam net buvo įsteigtas vaikų šlifavimo „cechas”. Greta susibūręs kitas – statybų „cechas“ – taip pat darbavosi išsijuosęs, trečiąją dirbtuvių dieną savo darbo valandas pratęsęs net iki paryčių.
Galiausiai dirbtuvės, su lietumi prasidėjusios, penktosios dienos vakare juo ir pasibaigė – pastatytas projektas buvo pristatytas miestelio bendruomenei. „Pristatymas buvo pilnas meilės, džiaugsmo, palaikymo vienas kitam ir beprotiško pasididžiavimo tuo, ką visa ir tokia spalvota vaikų bei savanorių komandą padarė per tas penkias dienas”, – tuo, kad prakiuręs dangus tikrai nesugadino šventės, įsitikinusi savanorių komandos kuratorė Evelina Vasiliauskaitė.
Kitą dieną, aplankę naująją lauko klasę, savanoriai dar pritvirtino turėklus ir prikonstravo hamaką su krokodilo Kęsto dantų karoliais. Tai ką gi jie galiausiai paliko Endriejave? „Amfiteatrą-lauko klasę (krokodilo Kęsto garažą), mozaikas, žyminčias kelią link pakrantės, naujai perstatytą suoliuką-gultą ir virš trisdešimt Endriejavo vaikų, kurie dar geriau moka kalti, šlifuoti, gręžti ir kartu kaip komanda rūpintis ir gražinti savo aplinką“, – išvardino E.Vasiliauskaitė.
Palikusios svetingą Endriejavą, „Keliaujančios architektūros dirbtuvės“ išvyko į galutinę šios vasaros dirbtuvių stotelę – Rudilius Kupiškio rajone. Juose bus sukurtas ir įgyvendintas dar vienas, šiemet jau paskutinis, vietos vaikų sukurtas projektas miestelio viešojoje erdvėje.
