Todėl projektas „Klimatosūkis“, remdamasis kolegų iš Latvijos sukurtu „Aplinkai draugiškesnių festivalių gidu“ šiemet aplankė du festivalius ir jų organizatoriams pasiūlė būdus įprastą renginį suorganizuoti švariau. Kaip jiems sekėsi, kas nesisekė ir ko iš to pavyzdžio galėtų pasimokyti kitų festivalių organizatoriai?
Latvijos gamtos fondo susistemintas Aplinkai draugiškesnių festivalių gidas apima pagrindines renginio organizavimo sritis: festivalio vietą, maitinimą, atliekas, energiją ir vandenį bei transportą.
Kiekvienai iš šių sričių sukurtos rekomendacijos – peržvelgę renginio organizatoriai gali taikyti vieną ar kelis pateiktus patarimus, atsižvelgiant į turimas laiko ir finansines galimybes. Specialiai tam sukurtoje svetainėje netgi galite perbėgti per klausimyną ir, priklausomai nuo to, kokioje vietoje vyksta renginys, koks numatomas jo maitinimas ir atvykimas į renginį, gausite individualiai pritaikytas rekomendacijas. Žalesnių festivalių (ir apskritai daugumos gamtoje vykstančių renginių) gidą galite rasti spustelėję šią nuorodą.
Projekto „Klimatosūkis“ atstovai dar ankstyvą pavasarį susisiekė su kelių festivalių organizatoriais ir pabandė kelis šiame gide aprašytus patarimus pritaikyti praktiškai.
Drąsios „Farm on Fire“ idėjos – festivalio autobusas ir lankytojų jau iš anksto laukiančios palapinės
Pirmasis festivalis, kuriame buvo pritaikyti „Aplinkai draugiškesnių festivalių gido“ patarimai, buvo Radiškyje per pačias Jonines šurmuliavęs „Farm on Fire“. Šis festivalis lankytojams siūlė ne tik atlikėjų pasirodymus, bet ir išskirtinius patiekalus iš produktų, kurių dalis buvo užauginti tame pačiame ūkyje, kurio teritorijoje ir vyko šis renginys. Todėl „Farm on Fire“ natūraliai įgyvendino rekomendaciją dalyvių maitinimui naudoti vietinius produktus.
„Farm on Fire“ natūraliai įgyvendino rekomendaciją dalyvių maitinimui naudoti vietinius produktus.
Festivalis pritaikė itin naudingą praktiką organizuoti atskirą renginio viešąjį transportą. Iki šiol kai kurie festivaliai sukurdavo nuo artimiausio miesto į festivalio zoną vežantį autobusą, tačiau festivalio „Farm on Fire“ autobusai bei mikroautobusai kursavo maršrutu Vilnius-Radiškis ir Radiškis-Vilnius. Jie festivaliautojus vežiojo tiek festivalio dieną, tiek vėlai naktį, pasibaigus visiems muzikiniams pasirodymams. Toks sprendimas suteikia laisvės norintiems tiesiog nevairuoti automobilio iki renginio vietos, o į vieną autobusą susėdę žmonės neabejotinai sukuria mažiau anglies dvideginio išmetimų, nei riedėdami atskirais lengvaisiais automobiliais.
Dar vienas retai kituose renginiuose matomas festivalio organizatorių sprendimas – tai jau iš anksto pastatytos palapinės, kurias buvo galima įsigyti atvykus į festivalio vietą, išvykstant – susipakuoti ir parsivežti namo.
Idealiu atveju patariama turėti nuomojamų jau pastatytų palapinių festivalio teritorijoje – tam, kad žmonės, neturintys turistavimo inventoriaus, galėtų atvykti ir jas išsinuomoti. Žinoma, galima įsigyti palapinę prieš vykstant į festivalį, tačiau jei jokiu kitu atveju žmogus jos nenaudoja, tai tampa tik dar vienu iš kampo į kampą perkelinėjamu daiktu namuose.
Gėrimai šiame festivalyje buvo pilstomi į depozitinius festivalio vardu puoštus puodelius. Nors atliekų susidarė itin nedaug (maisto tiekėjai burgerius ar dešrainius tiekė į servetėles ar popierinius laikiklius) vis tik ateityje šiame festivalyje galėtų atsirasti rūšiavimo šiukšliadėžės.
Vienas iš festivalio organizatorių, Rytis Valiūnas svarstė, jog didžioji dalis iš mūsų jaučiame, kad nebegalime visko matuoti tik savo pačių hedonizmo ir patogumo rodikliais.
„Turime mąstyti globaliau ir atsakingiau, tik galbūt ne visada žinome, kaip tai padaryti ar jaučiamės bejėgiai kažką pakeisti savo individualiomis pastangomis, tačiau pradėti nuo kažko reikia. O žengę pirmuosius žingsnius randame bendraminčių ir kai kuriuos atsakymus, bet tuo pačiu ir dar daugiau klausimų. Šiemet organizuodami festivalį radome keletą atsakymų ir jeigu sėkmė mums šypsosis, kiekvienais metais atrasime jų vis daugiau,“ – džiaugėsi R. Valiūnas.
1000 žmonių ir vos 8 šiukšlių konteineriai – kaip „Žaltyčiui“ tai pavyko?
Tvarumu garsėjantis šeimų festivalis „Žaltytis“ šiemet perdavė „Klimatosūkio“ atstovams organizuoti festivalio atliekų surinkimo ir išvežimo darbus. Festivalyje atsirado rūšiavimo konteineriai, kiek vėliau, stebint jų turinį, savanoriai priklijavo papildomų užrašų, nukreipiančių lankytojus išrūšiuoti atliekas taip, kaip priklauso.
Maždaug 1000 dalyvių įskaitant ir vaikus į „Ąžuolų girios“ sodybą pritraukęs festivalis apsiėjo su 4 geltonais (plasiko, popieriaus, metalo) ir 4 buitinių atliekų konteineriais bei dviem nedideliais stiklo konteineriais. Į juos savo atliekas išmetė ir festivalio maisto tiekėjai (maisto vagonėliai) bei dekoracijų ir koncertų organizatoriai.
Maisto tiekėjams nustatoma taisyklė nenaudoti jokių vienkartinių indų.
Nedidelis kiekis atliekų šiame renginyje susidaro, nes festivalio komunikacijoje nuolat pabrėžiama pasiimti savo indus, o maisto tiekėjams nustatoma taisyklė nenaudoti jokių vienkartinių indų. Jei atsiranda užuomaršų, maisto tiekėjai gali suteikti depozitinį, žalčiu dekoruotą puodelį ir dubenėlį. Juos išplovęs ir sugrąžinęs valgytojas atgauna 2 ar 3 už indą sumokėtus eurus.
Festivalio zonoje veikia indų plovykla, kur po pietų gausu intensyviai plaunančių savo indus. Tam tikslui čia pastatytas aplinkai draugiškas indų ploviklis, dalyviams suteikiamos ir kempinėlės. Tokiu būdu pavyksta sutaupyti daugybę atliekų.
„Žaltytis“ apskritai yra didelės savanorių bendruomenės kuriamas festivalis, todėl daugybė dekoracijų gaminamos čia pat, festivalio teritorijoje iš faneros, įvairioms pramogų erdvėms reikalingi daiktai tiesiog pasiskolinami vienam savaitgaliui.
Šiame renginyje vietoj didžiulės sceninės įrangos statoma mažesnė pusės kupolo formos scena, suolus atstoja šieno ryšuliai su išilgai pritvirtintomis lentomis.
Įvairiose nuorodose ir užrašuose nenurodomi metai – atrodytų, tai smulkmena, tačiau lankytojai ir taip žino, kuriais metais gyvena, o nedatuojamos iškabos leidžia jas naudoti vėl ir vėl tame pačiame renginyje.
Neverskite gyvūnų dalyvauti jūsų festivalio „dūzgėse“
Projektas „Klimatosūkis“ taip pat ketina pritaikyti unikalų atliekų sprendimo būdą dar viename artėjančiame festivalyje – „DAROM prie jūros su Dextera“. Šis nemokamas, savanorystę skatinantis festivalis kviečia žmones pinti šakas pajūrio kopagūbriams apsaugoti, rinkti šiukšles, o vakare – pasiklausyti garsių atlikėjų. Iki šiol festivaliui sunkiai sekėsi spręsti vienkartinių indų problemą, tačiau šįmet, bendradarbiaujant kavinei „Ateik ateik“ bei projektu „Klimatosūkis“, šio festivalio dalyviai kavą ir kitus gėrimus galės gerti iš iki šiol masiniame renginyje dar nenaudotų valgomų puodelių. Įdomu?
Atvykite į festivalį ir galėsite patys juos išbandyti.
Tuo metu organizuodami didesnes ar mažesnes šventes gamtoje stenkitės nenaudoti vienkartinių indų ir ypač – gamtą užteršiančių balionų, smulkių plastikinių dekoracijų ar konfeti. Nepamirškite, jog nuostabioje gamtoje – svečiuojamės, o kažkam jūsų savaitgaliui pasirinkta vieta yra nuolatiniai namai. Apie tai kalba ir prasidėjusios kampanijos „Neversk jų dalyvauti Tavo vakarėlio dūzgėse“ herojai: šernas Jozefas ir varlė Astrida.
Jei įdomu, ką jie turi pasakyti, spustelkitę šią ir šią nuorodą.
