Michelangelo šedevro „Paskutinis teismas“ fone pasirodė britų choras „The Sixteen“ ir kamerinis orkestras „Britten Sinfonia“, o klasikinės muzikos mylėtojai iš viso pasaulio koncertą stebėjo internetu.
„Stabat Mater“ tikriausiai parašė pranciškonų vienuolis Jacopone da Todi (1230-1306 m.), bet kartais ji priskiriama popiežiui Inocentui III. Giesmėje vaizduojamos Švč. Mergelės Marijos kančios Jėzui mirštant ant kryžiaus.
58 metų J.MacMillaną, kuris yra parašęs daug sakralinės muzikos kūrinių, nusamdė meno fondas „Genesis Foundation“, nuo 2001 metų remiantis jaunus talentus ir plėtojantis ryšį tarp meno ir tikėjimo.
J.MacMillano „Stabat Mater“ versija po premjeros Londono teatre „Barbican Centre“ 2016 metais sulaukė daug pagyrų, ir Vestminsterio vyskupas kardinolas Vincentas Nicholsas ragino kompozitorių pristatyti savo darbą Vatikane.
Sekmadienio vakarą į koncertą Siksto koplyčioje susirinko maždaug 300 žmonių. Transliacija vyko per britų radijo „Classic FM“ interneto svetainę.
Britų chorui pradėjus dainuoti, žiūrovams koplyčioje ir visame pasaulyje buvo priminta, kad Siksto koplyčia šimtmečius garsėja ne tik savo freskomis, bet ir akustika.
Kasmet Siksto koplyčioje, priklausančioje Vatikano muziejui, apsilanko maždaug 6 mln. lankytojų, tačiau ji taip pat yra „muzikos centras“, kur kompozitoriai šimtmečius rašė liturgijai, kai kurie iš didžiųjų Vakarų civilizacijos kompozitorių, Palestrina, Gregorio Allegri, Josquinas, sakė J.MacMillanas ir pridūrė: „Kai mano muzika atliekama čia, tai yra labai ypatinga privilegija.“
Dirigentas Harry Christophersas sakė, kad „šių didžių sakralinių vietų akustika visuomet kažkuo ypatinga“.
„Detalės, kurias galime girdėti, rezonansas fantastiški; tai itin emocinga“, – sakė dirigentas, kuriam pasirodymas Siksto koplyčioje buvo kartą gyvenime pasitaikanti proga.
„Tokios progos – tau pasiseka, jei jos pasitaiko kartą gyvenime, ir štai, negaliu sugalvoti nieko didingesnio“, – sakė jis.
