Europos kultūros centro, Moro ir Bembo rūmuose, Venecijos meno bienalės išvakarėse, atidaryta viena didžiausių ją papildančių tarptautinių parodų. Per keturis aukštus, netikėčiausiuose užkaboriuose menininkai iš viso pasaulio darbais kalba apie žmogaus vidines struktūras. Ar kuriantysis gali peržengti savo ribas. Parodos kuratoriai menininkams pasiūlė paprieštarauti kai kurių valstybių ketinimams atsitverti sienomis. Komisija parodai atrinko ir keturių Lietuvos menininkų kūrybą. Kauno galerija „Meno parkas“ pristato Jono Gasiūno ir Vokietijoje gyvenančios Patricijos Gylytės darbus.
„Aš, aišku, labai apsidžiaugiau, kad šitą darbą pasirinko, nes mano tas darbas dėl kanalų, dėl balandžių asociacijos su Venecija labai tinka. Vanduo baimę sukelia bent jau man asmeniškai. Negalvojau, kad šitas darbas čia galėtų pasirodyti, bet galerija pati taip sugalvojo – ir džiugu, ir smagu“, – kalbėjo P.Gylytė.
„Kadangi vis tiek tas personale structures yra toks kaip ir asmeninis menininko ar personalinis pristatymas ar tokių koncepcijų, tai mes pateikėme du menininkus, kurie jungėsi abu konceptualumu. Mes jungiam gamtą, gyvenimą, tai, kas yra ir žmonėms aktualu. Jungėme skirtingas medijas, nes bet kuri mediją gali atspindėti išsikeltą koncepciją“, – sakė galerijos „Meno parkas“ vadovas Arvydas Žalpys.
Dar dviejų Lietuvos menininkų – Algio Kasparavičiaus ir Jolantos Šmitienės – darbai eksponuojami kitose erdvėse. Nuo performansų iki tradicinės skulptūros, fotografijos – Europos kultūros centre Venecijoje prisistato ne valstybės, kaip meno bienalėje, bet atskiri menininkai. Šalia mažai žinomų, jaunų autorių eksponuojami žinomų menininkų darbai, kaip Yoko Ono instaliacija „Pavasaris“. Iš viso čia dalyvauja du šimtai kūrėjų iš 40-ies šalių.
„Čia kiekvienas menininkas leidžia savo darbui veikti bendroje erdvėje. Pavadinimai skiriasi, mūsų dialogai parodoje – taip pat“, – pasakojo skulptorius iš Austrijos Andreas Sagmeisteris.
Parodoje įsikūrė ir vienas Venecijos meno bienalės paviljonas. Tai šiemet pirmą kartą dalyvaujanti Kiribačio valstybė. Maža, vos kiek daugiau nei šimtą tūkstančių gyventojų turinti valstybė, yra Okeanijoje, Ramiajame vandenyne.
„Salos yra pirmoje fronto linijoje, kenčiančioje nuo klimato kaitos. Jūs gal nejaučiate klimato atšilimo vertindami oro temperatūrą, tačiau Kiribačio žmonės atšilimą patiria kasdien. Salos, esančios žemiau jūros lygio, šiandien skęsta“, – sakė Kiribačio paviljono kuratorė Nina Tepes.
„Turime tradiciją rinkti geriausią šokių grupę. Pirmiausia tai vyksta salose, paskui salos varžosi viena su kita. Tai vadiname Ramiojo vandenyno salų čempionatu. Bet jo gali nelikti kartu su salomis“, – pasakojo Kiribačio paviljono kuratorė Pelea Tehumu.
Oficialus Venecijos meno bienalės atidarymas – rytoj. Erdvus Lietuvos paviljonas, įsikūręs atokiau nuo pagrindinių ekspozicijos erdvių, šiemet pristato Žilvino Landzbergo kūrybą.
