Antanas Macijauskas (Maciejauskas) 1874 – 1950, inžinierius, publicistas, žurnalistas, vertėjas, rašytojas, visuomenės veikėjas bei mokslininkas. Nesiekęs karjeros, visada dirbęs tą darbą, kuris tuo metu lietuvių tautai buvo reikalingiausias.
A.Macijauskas vadovavo P. Vileišio įsteigtoms mechanikos dirbtuvėms Vilniuje. 1902-1913 dirbo fabrikų inspektoriumi Rygoje, dalyvavo Lietuvių šalpos draugijos veikloje, buvo šios draugijos pirmininkas. Rygoje su kitais įkūrė muzikos ir teatro draugiją „Kanklės“ (veikė 1904-1914), laikraštį „Rygos garsas“ (ėjo 1909-1917), 1905 m. įsteigė lietuvišką knygyną, veikusį 15 metų. Spausdino populiarias pažintines, publicistikos knygas, 1906 m. išleido V. Kudirkos „Tautinę giesmę“. 1895-1904 įvairiais slapyvardžiais bendradarbiavo laikraščiuose „Varpas“, „Ūkininkas“, „Vilniaus žinios“, „Vienybė lietuvninkų“.
A.Macijauską bene labiausiai išgarsino „Macijausko žemėlapio byla“. Taigi civilinis procesas, 1901–1902 m. vykęs Sankt Peterburge, turėjęs didžiausią įtaką panaikinant spaudos draudimą lietuviškais rašmenimis.
1900 m. A.Macijauskas Sankt Peterburgo A.Iljino kartografijos fabrike 2000 egz. tiražu išleido lietuvišką žemėlapį „Žemėlapis lietuviškai-latviško krašto“, kurį Vyriausiosios spaudos reikalų valdybos viršininkas kunigaikštis N.V.Šachovskojus įsakė konfiskuoti (spėta išplatinti 814 žemėlapio egz., kiti 1186 egz. konfiskuoti). A.Macijauskas nenuleido rankų – kreipėsi į Rusijos vidaus reikalų ministrą V.Plevę.
Vyriausiosios spaudos reikalų valdybos viršininkui buvo iškelta byla, kuri pasiekė Senatą, aukščiausią Rusijos imperijos teismo įstaigą. A.Macijausko pasamdytas advokatas A.Kaminas Senatui įrodė, kad žemėlapis konfiskuotas neteisėtai, pažeidžiant Rusijos įstatymus. Caras Nikolajus II patvirtino 1902 12 Senato nutartį (įsakymai, draudžiantys lotyniškas raides lietuvių spaudiniuose, neturi teisinės galios).
Vidaus reikalų ministras V.Plevė 1903 04 pripažino, kad slapti aplinkraščiai arba net paties caro nuomonė, jei ji nėra paskelbta viešai, negali būti teisinis pagrindas imtis administracinių priemonių. A.Macijausko laimėjimas buvo reikšmingas siekiant panaikinti lietuvių spaudos lotyniškomis raidėmis draudimą. Toks draudimas panaikintas 1904 metų gegužę. Taigi šiemet švenčiame 120-ąsias Spaudos atgavimo metines.
Šiandien A.Macijausko pavardę nedažnai tenka girdėti minint tarp lietuvybės puoselėtojų, pirmosios Lietuvos Respublikos kūrėjų. Gal todėl, kad liko nuošaly nuo politinės veiklos, atgavus nepriklausomybę, dirbo savo išsilavinimą atitinkantį inžinieriaus darbą.
O atidesnis žvilgsnis į A.Macijausko gyvenimą ir veiklą stačiai apstulbina, – būtent tokių patriotinių ir pilietinių nuostatų žmonės yra tikrieji tautos siekių reiškėjai ir įgyvendintojai. Mūsų visuomenė iškiliam lietuvybės žadintojui, kovotojui už tautos prigimtines teises, valstybingumo puoselėtojui turėtų jausti nemažą moralinę skolą.
Siekiant šio iškilaus lietuvybės puoselėtojo atminimui sutelkti atitinkamą visuomenės dėmesį, 2024-ieji paskelbti Antano Macijausko atminimo metais, per kuriuos planuojama įgyvendinti projektą „Vienos dainos ir lauko žmonės“, įvyksiantį kovo 14-16 dienomis Biržuose ir Biržų rajone, taip pat renginių kituose regionuose (apie juos bus informuota papildomai).
Macijauskui skirtų atminimo renginių Lietuvoje organizatorius: Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešoji biblioteka, Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija (NŽKA). Partneriai: Lietuvos žurnalistų sąjunga, Valstybinė lietuvių kalbos komisija, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Biržų krašto muziejus „Sėla“, Biržų turizmo ir verslo informacijos centras, Pasvaliečių kaimo bendruomenė, Pabiržės kaimo bendruomenė.
2024-ieji Antano Macijausko atminimo metai
Renginiai „ Vienos dainos ir lauko žmonės“, skirti Antano Macijausko 150-osioms gimimo metinėms ir lietuviškos spaudos draudimo panaikinimo 120-osioms metinėms. Projektas yra „Biržai – lietuvių kalbos dienų sostinė 2024“ ciklo dalis.
2024 m. kovo 14-16 d.
Biržai, Pabiržė, Suostas, Pasvaliečiai
Kovo 14 d., ketvirtadienis
17. 30 val. Biržų krašto muziejaus „Sėla“ parodų salėje projekto „Vienos dainos ir lauko žmonės“ atidarymas. Antano Macijausko jubiliejui ir knygnešiams skirtos menininkės Lilijos Valatkienės tapybos parodos „Žodžio šviesoje“ pristatymas. „Man svarbu ką patys žiūrovai sugebės išjausti, pasiimti iš kiekvieno paveikslo, pamatyti tai, ko nežiojo ir net nebandė įsivaizduoti. Abstrakcija išlaisvina vaizduotę.
Simboliai integruoti į tapybą, metaforiškai įprasminant buveinių ženklus. Pasakoju apie knygas ir žmones. Sakoma, kad 25 proc. medžio ir žmogaus DNR sutampa, mūsų statybinės medžiagos iš dalies panašios, tik reikia išmokti medžio kantrybės.
Kovo 15 d., penktadienis
Nuo 12 val. Antano Macijausko kapo ir paminklo lankymas Pabiržėje, Jurgio Bielinio kapo Suoste ir ąžuolo lankymas Purviškių kaime.
15 val. Pasvaliečių kaimo bendruomenės namai. Popietė, skirta Antanui Macijauskui jo gimtajame Pasvaliečių kaime. Moderuoja Globalios Lietuvos apdovanojimo, Vytauto Gedgaudo ir Antano Macijausko premijų laureatas Vytautas Jonas Juška. Pokalbiai, susitikimai, prisiminimai. Koncertuoja Biržų kultūros centro Smilgių skyriaus moterų vokalinis ansamblis „Smiltis“ (vad. Vilita Vasiliauskienė).
Kovo 16 d., šeštadienis
Konferencija, skirta Antano Macijausko 150-osioms gimimo metinėms ir lietuviškos spaudos atgavimo 120-osioms metinėms
PROGRAMA
11-11.45 val. konferencijos atidarymas, sveikinimo žodis;
11.45-12.05 val. Dr. Daiva Narbutienė, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos retų spaudinių skyriaus vedėja, pranešimo tema „Pro cenzūros kilpas praslydęs leidinys“ („Žemlapis lietuviškai latviško krašto“);
12.10-12.30 val. Jonas Nekrašius, advokatas, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, Mato Šalčiaus ir Vytauto Gedgaudo premijų laureatas, kultūros istorikas, pranešimo tema „Antano Macijausko byla“;
12.30-13.00 val. kavos pertrauka ir Lilijos Valatkienės tapybos parodos „Žodžio šviesoje“ lankymas Biržų krašto muziejuje „Sėla“, susitikimas su autore;
13.00-13.30 val. Dr. Jurgita Venckienė, Lietuvių kalbos instituto vyresn. mokslo darbuotoja, pranešimo tema „Antano Macijausko indėlis į lituanistiką“;
13.35-13.55 val. Audrius Daukša, Juozo Tumo-Vaižganto ir knygnešių muziejaus muziejininkas (Panevėžio rajono savivaldybės viešoji biblioteka), pranešimo tema „Garšvių knygnešių draugija“;
14.00-14.30 val. Dainius Radzevičius, žurnalistas, Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos ir Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas, pranešimo tema „Antano Macijausko premija“;
14.35-15.00 val. Vytautas Jonas Juška, Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija, pranešimo tema „Nuo garvežio iki žodžio laisvės“.
18 val. Pabiržės bendruomenės namai. Slapto lietuviško vakaro „O aš jau knygon įėjo“ – inscenizacija ir lietuviška vakaronė. Antano Macijausko vardo suteikimas Biržų r. savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos Pabiržės filialui. Apie slaptus lietuviškus vakarus Biržų krašte pasakoja Snieguolė Kubiliūtė (Biržų krašto muziejus „Sėla“), slapto lietuviško vakaro inscenizaciją atlieka Biržų r. savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos kolektyvas, koncertuoja Pasvalio kultūros centro Raubonių skyriaus folkloro ansamblis „Tatula“ (vad. Gražina Paškevičienė).
Projekto „Vienos dainos ir lauko žmonės“ organizatorius – Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešoji biblioteka.
Projektą finansuoja Biržų rajono savivaldybė, Lietuvos kultūros taryba.
