Renginiuose dalyvaus pasaulyje pripažinti teoretikai bei praktikai iš JAV ir Europos, taip pat regiono miestų bendruomenės bei Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos universitetų studentai ir miestų tyrėjai. Kongresas organizuojamas dalyvaujant Masačusetso technologijos instituto (MIT) Meno, kultūros ir technologijų programai.
Viešųjų erdvių kongresas išaugo iš Vilniuje veikusios „Pro-testo laboratorijos“ ir judėjimo „Už Lietuvą be kabučių“ veiklos, įkvėptos bendro siekio išsaugoti Lietuvos miestų kultūros erdves, dalyvauti kultūros politikos formavime. Kongresas organizuojamas praėjus 50 metų nuo kino teatro „Lietuva“ atidarymo ir daugiau nei dešimtmečiui nuo jo uždarymo.
Pasak jo iniciatorių, Lietuvos Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų, MIT Meno, kultūros ir technologijų programos direktoriaus Gedimino Urbono ir Norvegijos mokslo ir technologijų universiteto tyrėjos Nomedos Urbonienės, dabar tinkamas metas pasidalinti viešų erdvių politikos ir ją sąlygojančių technologijų tyrimais.
Siekdami suprasti regiono miestų kompleksiškumą Nomeda ir Gediminas kviečia palyginti vietos ir geriausias tarptautines praktikas, kad būtų aiškiau suvokti pagrindai, kuriais galėtų remtis ateities miestų kūrėjai: „Tiriame vietinių viešųjų erdvių išsaugojimo ir kūrimo praktikas, technologijas, estetiką, lyginame juos su geriausiomis veiklomis visame pasaulyje ir tikime, kad regiono miestų gyventojai norės ne tik išgirsti kritiškas diskusijas apie jų veiksmingumą, tačiau ir jose dalyvauti“.
Kongreso organizatorius ir dalyvius diskutuoti įkvėps kongrese pristatomi alternatyvūs požiūriai į miestų plėtrą, dalyvaujamojo dizaino metodų bei naujų komunikacinių demokratijos technologijų pavyzdžiai.
Vieno iš renginio organizatorių Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) tarptautinių ryšių prorektorės Inetos Dabašinskienės teigimu, tokios universitetų organizuojamos diskusijos tarp tyrėjų, sprendimų priėmėjų ir vietos gyventojų bendruomenių kuria pokyčius ir kelia gyvenimo kokybę.
„Šiuo metu pati svarbiausia ir neatidėliotina tokios diskusijos tema yra miestų viešųjų erdvių gyvenimas. Pradėkime šią diskusiją tiek valstybės, tiek kiekvienos gyvenamojo namo bendrijos lygiu,“– kviečia profesorė.
Kongresą atidarys rugsėjo 29 d. Kaune, Žalgirio arenos amfiteatro salėje vyksianti diskusija apie šiuolaikinius mokslo muziejus „Muziejaus vaidmuo įtinklintoje visuomenėje“. Diskusijoje dalyvaus mokslininkai, viešojo sektoriaus atstovai, užsienio svečiai, numatomo Mokslo muziejaus iniciatoriai bei Kauno miesto gyventojai. Šiuolaikinio muziejaus reikšmė planų statyti Nacionalinį mokslo muziejų Nemuno saloje kontekste aktuali tema. Diskusiją pranešimu „Tirpstančios institucijos“ pradės 2016 metų Oslo Architektūros trienalės vadovaujančioji kuratorė, architektė Marina Otero Verzier (Nyderlandai).
Antrąją dieną kongresas persikels į Nacionalinę dailės galeriją Vilniuje. Čia vyksiančioje konferencijoje „Krizių industrijos, nepaklusnumo estetika“ pranešimus skaitys ir savo veiklą pristatys tarptautiniu mastu pripažinti mokslininkai: miesto sociologė Kolumbijos universiteto profesorė Saskia Sassen (JAV), Hobart ir William Smith koledžų politikos mokslų profesorė Jodi Dean (JAV), MIT Medijų laboratorijos Pilietinės žiniasklaidos centro mokslo darbuotojas Sasha Costanza-Chock (JAV), Šefyldo universiteto profesorė Doina Petrescu (JK) bei Lietuvos mokslininkai: Vytauto Didžiojo universiteto docentė Rasa Baločkaitė ir profesorius Gintautas Mažeikis, menotyrininkė Skaidra Trilupaitytė (Lietuvos kultūros tyrimų institutas), profesorius Andrius Bielskis (Mykolo Romerio universitetas) ir kiti.
Pagrindinė tarptautinės mokslinės konferencijos tema – technologijų ir hibridinės kultūros infrastruktūrų reikšmė bendruomenių ir viešųjų erdvių kūrimui. Konferencijos dalyviai pristatys tarptautines urbanistines, menines ir pilietines praktikas, sėkmingai sujungiančias naujas demokratinio dalyvavimo technologijas, alternatyvų ateities miestų dizainą ir bendruomenių mobilizavimo metodus. Pranešėjai taip pat pasakos apie konkrečius bendruomeninės koprodukcijos projektus. Vienas iš praktikų, pristatysiančių savo veiklą, yra jau daugiau nei 20 metų Hiustono mieste vystomo gyvenamųjų namų kvartalo „Project Row Houses” kūrėjas, JAV Nacionalinės kultūros tarybos narys, Hiustono universiteto profesorius Rick Lowe (JAV).
Paskutinė kongreso diena skirta tarpdalykiniam seminarui. Jame dalyvauti kviečiami miestų tyrėjai, nevyriausybinių organizacijų atstovai, menininkai ir visi miestų vystymusi Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse besidomintys aktyvistai. Savo veiklą, viešųjų erdvių perkūrimo atvejus seminaro metu pristatys Rytų Pabaltijo regiono miestų rajonų bendruomenės ir miesto tyrėjai. Apie šiuos atvejus diskutuos: M.Otero Verzier, R.Lowe, J.Dean, S.Costanza-Chock, I.Jurkonytė, E.Carroll, G. ir N. Urbonai. Seminaro dalyviai dalinsis teorinėmis ir praktinėmis žiniomis apie visuomenės dalyvavimą kultūros politikos formavime, naujomis idėjomis apie technologijų ir estetikos vaidmenį kuriant pilietinę erdvę. Norinčius dalyvauti seminare kviečiame registruotis kongreso internetiniame puslapyje (www.co-ops.lt).
Kongresą organizuoja tarpdisciplininio meno programa „Jutempus“, Vytauto Didžiojo universitetas ir tyrimų platforma „Balticada“ dalyvaujant MIT Meno, kultūros ir technologijų programai (JAV).
Kongreso rėmėjai: LR Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos mokslo taryba ir Jungtinių Amerikos Valstijų ambasada Vilniuje.
Informacinis partneris – 15min.
Partneriai: Nacionalinė dailės galerija, Valstybės pažinimo centras, Doxa.lt, Architektūros fondas, „Lux Express“.
Koncepcija: Nomeda Urbonienė (Norvegijos mokslų ir technologijos universitetas, Norvegija), Gediminas Urbonas (MIT Meno, kultūros ir technologijų programa, Kembridžas, JAV).
Redakcinė kolegija: Ann Lok Lui (Čikagos instituto Meno mokykla, JAV), Jonathan Crisman (Kalifornijos universitetas, JAV).
