„Mes knygų saloje“ – taip pavadintas projektas, kuriuo siekiama per interneto erdvėje sukurtą biblioterapinį žaidimą, bendraujant nuotoliniu būdu, su bibliotekų pagalba spręsti socialinės rizikos vaikų ir jaunimo psichosocialines problemas, stiprinant jų psichikos sveikatą. Projekte dalyvauja Vilniaus centrinės bibliotekos Antakalnio, Karoliniškių, Naujosios Vilnios, Pilaitės, Tomo Zano filialų bibliotekos, šios įstaigos vaikų biblioteka „Saulutė“, Vilniaus Antakalnio vaikų socialinės globos namai, vaikų ir jaunimo dienos centras „Mūsų nameliai“.
Vilniaus centrinės bibliotekos Naujosios Vilnios filiale susitikome su projekto vadove Rita Venskūniene. Paklausėme, kaip kilo idėja plėtoti tokį projektą?
„Ši idėja gimė labai seniai. Prieš 16 metų Naujosios Vilnios bibliotekoje buvo įkurtas vaikų ir jaunimo dienos centras, kuris vienas pirmųjų teikė biblioterapijos paslaugas. Ši paslauga tarp vaikų buvo labai populiari, nes bibliotekoje lankosi daug vaikų iš socialiai remtinų šeimų, jie turi begalę problemų.
Po dešimties metų, teikiant biblioterapijos paslaugas, radosi mintis šiai veiklai suteikti konfidencialumo. Sugalvojome žaidimo versiją, kuri būtų įdomi vaikui; šiuolaikinės technologijos leidžia tai daryti“, – pasakojo R. Venskūnienė.
Kaip tik dabar planuojama pristatyti šį projektą švietimo ir socialinių institucijų atstovams. Jeigu jie susidomės ir norės dalyvauti, projektas bus tęsiamas kartu su naujais partneriais. „Bendradarbiaudami su mokslo partneriais, siekiame atlikti kokybinį tyrimą apie biblioterapijos poveikį vaikams. Tokio tyrimo kol kas niekas nevykdė nei Lietuvoje, nei pasaulyje. Tyrimas susideda iš kelių etapų, vasaros pradžioje turėtume turėti rezultatus apie biblioterapijos poveikį vaikams ir paaugliams“, – pasakojo R. Venskūnienė.
Virtualių konsultacijų projektas vykdomas nuo šių metų sausio mėnesio, jame dalyvauja dvi amžiaus grupės: 10–13 metų ir 14–16 metų vaikai. Projekto „Mes knygų saloje“ psichologė Raminta Seniūnaitė išsamiau papasakojo, kaip vykdoma biblioterapijos veikla. Abi grupės bibliotekoje renkasi atskirai, 5 dienas per savaitę. Per 30 minučių seansą paaugliai bendrauja su psichologu jiems rūpimomis temomis.
Vaikas internetu prisijungia prie žaidimo sistemos, kurioje gali susisiekti su kitais vaikais ir psichologu. Žaidimo metu jis gali patekti į savo salą, kurioje gali statyti namus, rinktis įvairius daiktus, gyvūnus, kurti savo aplinką, ar lankytis kitų vaikų salose. Virtualiojoje erdvėje vaikui bendrauti yra patogiau, nes jis, išsaugodamas tapatybę, atskleidžia tikrąsias savo mintis ar paslaptis.
„Iš pradžių vaikų savijautą buvo sunku suprasti, nes jie buvo nekalbūs ir atsargūs. Dabar jie jaučiasi laisvai, iš jų išgirstame, kad čia yra ta erdvė, kur juos geriausiai supranta, – teigė psichologė. – Tiesioginis konsultavimas labai skiriasi nuo konsultavimo dalyvaujant žaidime, kuriame nematai dalyvių, tad stengiesi būti pastabesnė vaiko balso tembrui ar tonui. Galiu nurodyti populiariausią temą, kuria kalbame, tai – narkotikai. Vaikai apie juos žino, tačiau jiems trūksta informacijos“.
Psichologė pabrėžė, kad vaikai virtualaus žaidimo metu labiau atsiskleidžia, išsako savo nuomonę, įsiklauso į kitą asmenį. Jie išmoksta plačiau apibūdinti save, ne vien tik žodžiais „gerai“ ar „blogai“.
„Matau, kad vaikai jaučia didelį šio projekto poreikį. Norėčiau, kad jis būtų vystomas toliau. Vaikams reikia išsikalbėti. Jie patys pripažįsta, kad čia gali kalbėti apie tai, ko suaugusieji nesupranta. Vaikai nori būti išgirsti ir gali būti išgirsti, tik reikia surasti tą vietą, kur jie galėtų išreikšti save. Tai galima padaryti tokiuose projektuose kaip šis – „Mes knygų saloje“, – patirtimi dalijosi psichologė Raminta.
Nors jaunieji bibliotekos lankytojai buvo nekalbūs, Naujosios Vilnios bibliotekoje šurmuliavę vaikai buvo geriausias įrodymas, kad jiems biblioterapijos projektas įdomus ir naudingas.
Šiemet 45 Lietuvos viešosios bibliotekos kartu su partneriais įgyvendina Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos projekto „Bibliotekos pažangai 2“ ir Kultūros ministerijos iš dalies finansuojamus projektus, kuriais siekiama gerinti vietos bendruomenių gyvenimo kokybę. Šie projektai sudaro sąlygas, atnaujinant infrastruktūrą, bibliotekoms plėsti savo paslaugų pasiūlą ir kurti partnerystę su verslu, vietos valdžios institucijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis bei kitomis bibliotekomis.
Iš viso bibliotekų projektams finansuoti skirta 1 mln. 200 tūkst. eurų. Projektus jos turės įgyvendinti iki 2016 m. vidurio.
