Jo pasirašytas įsakymas numato, kad Vilniuje, Sudervės kapinėse, esantis mauzoliejus svarbus viešajai pagarbai, jis saugotinas dėl architektūrinės, istorinės ir memorialinės reikšmės.
Šiam kultūros paveldo objektui ir jo teritorijai nustatytas autentiškos paskirties saugojimo režimas.
XVIII amžiuje gyvenęs Elijahu ben Šlomas Zalmanas, žinomas Vilniaus Gaono vardu, laikomas vienu žymiausių Talmudo – judaizmo religinių raštų rinkinio – aiškintojų.
-
Naujas maršrutas sostinėje kviečia atrasti žydų kultūros lobių gelbėjimo istorijas
-
Lietuvos bankas išleidžia Vilniaus Gaonui skirtą monetą
-
Apie Vilniaus Gaoną – šiuolaikinio kino ir muzikos kalba
-
Izraelio premjerui B.Netanyahu padovanota Vilniaus Gaonui skirta proginė moneta
-
Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus Tolerancijos centras nuo šiol vadinsis Samuelio Bako muziejumi
Jis gimė 1720 metais Selcuose, netoli Bresto, dabartinėje Baltarusijoje. 1738–1745 metais gyveno Kėdainiuose, nuo 1745 metų – Vilniuje. Čia dėstė halachą ir kabalą, parašė apie 70 veikalų, komentarų.
Vilniaus Gaonas mirė 1797 metais ir palaidotas tuomet pagrindinėse Vilniaus žydų kapinėse Šnipiškėse. Bendruomenės pastatytame antkapyje buvo įrašyta: „Jis tyrinėjo ir aiškino Raštą, Mišną, Babilono ir Jeruzalės Talmudą, midrašus, Zohar knygą… Dar jaunystėje jis atsisakė visų žemiškų malonumų ir pašventė savo kūną ir sielą Kūrėjui garbinti…“
Šias kapines naikinant XX amžiaus pradžioje, Gaono šeimos mauzoliejus perkeltas į žydų kapines Užupyje, o 1968 metais sunaikinus ir šias kapines, Vilniaus žydai savo iniciatyva perkėlė Gaono ir jo šeimos palaikus į šiuo metu veikiančias žydų kapines Sudervės kelyje.
Tai vienas lankomiausių žydų paveldo objektų Vilniuje.
