Filmas „Trys dienos” – debiutinis vaidybinis pilnametražis Šarūno Barto darbas, kuriame, pasak kino kritikės Rasos Paukštytės, išryškėjo pagrindinis režisieriaus kūrybos motyvas – kelionė. „Trys dienos” tai kelionė tuščiomis krantinėmis, apleista katedra, stotimi ir viešbučio kambariais dūstančiame mieste. Tai amžinas bėgimas nuo visko – nuo visų, nuo savęs.
Filmas surinko ne vieną apdovanojimą – 1992 metais pelnė Berlyno kino festivalio ekumeninės žiuri prizą ir FIPRESCI (Tarptautinės kino kritikų asociacijos) prizą už stiliaus savitumą, temos reikšmingumą, vaizdų grožį. Tais pačiais metais nominuotas Feliksui – Metų jaunojo Europos filmo kategorijoje, bei apdovanotas pagrindiniais prizais Oporto tarptautiniame kino festivalyje, Portugalijoje, bei Diunkerko kino forume, Prancūzijoje.
Harvardo filmų archyvas, pristatydamas žiūrovams Šarūno Barto retrospektyvą, jo kūrybą apibūdina kaip minimalistinį poetinį pasaulį, kuriame svarbiausia visuomet vyksta kažkur kitur nei kino kamera ir žiūrovas mato.
Apie nematomą Šarūno Barto kino pasaulį ir kelionę su autoriumi kalbės Giedrė Beinoriūtė – filmų „Balkonas” (2008), „Gyveno Senelis ir bobutė” (2007), „Vulkanovka. Po didžiojo kino” (2005) režisierė.
Kiti lietuviško kino debiutai festivalyje „Jauni. Alkani“ liepos mėnesį – „Surask mane“, 1967 m., rež. Algirdas Araminas (liepos 22 d.); „Kolekcionierė“, 2008 m., rež. Kristina Buožytė (liepos 29 d.).
Festivalis „Jauni. Alkani“ kviečia dalintis. Geru kinu, vertingomis patirtimis, atviromis nuomonėmis. Trečiadieniais Vilniaus mokytojų namų kieme nėra triukšmo. Tik kinas ir pokalbiai apie jį.
