Pasak parodos kuratorės Giedrės Jankevičiūtės, „Mikalojus Vorobjovas – vienas iš talentingų tarpukario Lietuvos intelektualų, siekusių suartinti mūsų šalies kultūrą su Vakarais. Grakščiai, puikiu stiliumi parašyti jo tekstai dėjo pagrindus vakarietiškų standartų Lietuvos dailės kritikai ir dailės istorijai. Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybos tyrinėtojai žino jį kaip šio menininko kūrybos interpretuotoją, Vilniaus mylėtojai žavisi jo studija Vilniaus menas (1940). M. Vorobjovą mini ir Vakarų dailės istoriografija. Čia jis cituojamas kaip Pietų Vokietijos vėlyvojo baroko architekto Dominikus Zimmermanno (1685–1766) palikimo žinovas ir prancūzų dailės istoriko Henri Focillono (1881–1943) veikalo „La vie des formes“ (1934) vienas pirmųjų recenzentų. Deja, nesame susipažinę ne tik su šiais dviem vokiečių kalba skelbtais M. Vorobjovo tekstais, mūsų atmintyje nėra ir daugumos lietuvių kalba publikuotų jo straipsnių, nebandyta rimčiau atkurti jo gyvenimo ir profesinės karjeros.
Parodos tikslas – pristatyti visuomenei svarbiausius M. Vorobjovo biografijos faktus, aplinką, kurioje jis brendo kaip dailėtyrininkas, jo profesinių interesų lauką, svarbiausius darbus, o remiantis jais – kiekvienam smalsiam protui įdomią terpę, kurioje gimė, formavosi ir sklido M. Vorobjovo mintys. Tikimės, kad ekspozicija paskatins žiūrovus toliau gilintis į šios neeilinės asmenybės gyvenimą ir rašytinį palikimą. Pažintis su M. Vorobjovu – ryškus mūsų dailės istorijos epizodas ir kartu žingsnis į XX a. vidurio daugiatautę Lietuvos kultūrą, laužiusią siauro lokalumo ribas, atvirą Europos intelektualinėms tradicijomis ir aktualijomis.“
Parodą sudaro du skyriai: biografinė dalis ir M. Vorobjovo dailės kritikos pristatymas. Pasakojimas apie dailėtyrininko gyvenimą grindžiamas Lietuvos dailės muziejuje saugoma jo archyvo medžiaga – dokumentais, korespondencija, smulkiųjų spaudinių pavyzdžiais, fotografijomis. Viena dalis šio archyvo liko muziejaus bibliotekoje M. Vorobjovui su šeima Antrojo pasaulinio karo pabaigoje pasitraukus iš Lietuvos (karo metais jis buvo LDM pagrindu tapusio Vilniaus miesto muziejaus darbuotojas), kitą dalį, atkeliavusią iš JAV po dailėtyrininko dukters Marijos mirties, LDM perdavė vilnietis fizikas Ramūnas Katilius.
Iš įvairialypio Vorobjovo rašytinio palikimo parodai pasirinkti jo dailės kritikos pavyzdžiai, nes paroda sudaro unikalią galimybę įvaizdinti dailės kritikos įžvalgas, sugretinant recenzijų ištraukas ir jose analizuojamus dailės kūrinius. Taip parodos lankytojas gauna galimybę įsitikinti kritiko teiginių pagrįstumu ir tvarumu. Eksponuojami dailininkų Viktoro Petravičiaus (1906-1989), Marijos Račkauskaitės-Cvirkienės (1912-2004) kūriniai iš Lietuvos dailės muziejaus ir Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus rinkinių.
