„Šių metų tapybos trienalė yra jubiliejinė, todėl joje norėjome parodyti Lietuvos tapybos ištakas, tapybos mokyklos pradžią. Kartu su architekte Julija Reklaite sukūrėme užutėkį, kuriame lankytojai ras mūsų šalies klasikos šedevrus – prieškario tapybos, Kauno meno mokyklos mokytojų ir mokinių, „Ars“ dalyvių Antano Samuolio, Viktoro Vizgirdos, Antano Gudaičio, Adomo Galdiko, Vlado Eidukevičiaus kūrinius. Būtent šie darbai iki šiol įkvepia visas tapytojų kartas, – pasakojo parodos kuratorė Nijolė Nevčesauskienė. – Kitoje saloje įkūrėme tapybos trienalių tradiciją atspindinčią retrospektyvą, demonstruojame katalogus nuo pirmųjų iki paskutinių.“
Parodoje lankytojai išvys 8-9 dešimtmečių tapybos kūrinių – nuo 1969-ųjų pradėtų rengti Vilniaus tapybos trienalių pradininko Jono Švažo bei Vinco Kisarausko, Valentino Antanavičiaus ir jaunesnės kartos tapybos reformatorių darbų. Nuo 1975 metų trienalėse atsirado ir laisvesnių tapybinės raiškos erdvių, į kurias su menininkais, turėjusiais tvirtą oficialų statusą, anot Alfonso Andriuškevičiaus, „įsiveržė visas būrys „mažųjų olandų“: tapytojų, dar vos teįsitvirtinančių oficialioje kultūros scenoje: Algimantas Kuras, Arvydas Šaltenis, Algimantas Švėgžda, Kostas Dereškevičius, Ričardas Povilas Vaitiekūnas, Linas Katinas“. Taip greta vyravusių ideologinių nuostatų atsiverdavo ir naujų meninių idėjų galimybės, su kuriomis per vasarą galės susipažinti jaunoji karta ir užsienio svečiai.
 |
| Mato Dauginio/15min.lt nuotr./Arūnė Tornau ir parodos kuratorė Nijolė Nevčesauskienė |
„Neapsiribojome tik tradicine tapyba, ieškojome ir naujovių įvairiomis prasmėmis. Todėl trienalėje rasite ir virtualių dalykų – pavyzdžiui, estės Maarit Murka vaizdo instaliaciją, kurioje ji laižo savo pačios tapytą portretą, – intrigavo kuratorė. – Tačiau, reaguojant į ankstesnių trienalių tendencijas, kuriose lietuvių autoriai būdavo mažuma, šįkart suteikėme lietuviams galimybę dominuoti. Parodoje pristatome 42 Lietuvos autorių kūrinius ir tik 12 užsieniečių darbų.“
Architektūriniai parodos ekspozicijos sprendimai žiūrovui palieka laisvę sluoksniuoti temas, stebėti aktualiausias idėjas ar raiškos būdus. Ekspozicija neskirsto skirtingų kartų, užsienio šalių atstovų kūrinių, abstrakčių ar figūrinių raiškų. Ieškoma sprendimų pristatyti skirtingų dydžių ir technikų kūrinius. Nevengiantys masinės kultūros reiškinių įtakos, menininkai ieško tapybos ribų kontūrų ir juos užčiuopia. Abstrakcija ar konkretybė, menininko asmenybės, žmogaus tapatybės problematika, fantastinės, filosofinės, mitologinės, kultūros ar globalizacijos idėjos tebėra svarbios ir lietuvių tapytojų, ir Baltijos šalių menininkams.
 |
| Mato Dauginio/15min.lt nuotr./Vilniaus tapybos trienalės „Tapybos kontekstai“ atidarymas |
„Ši paroda skirta ne jauniems, žaliems dailininkams, bet jau šiek tiek pasiekusiems, pelniusiems apdovanojimų ir pripažinimą menininkams. Šiemet norą dalyvauti trienalėje pareiškė 130 Lietuvos dailininkų, iš jų komisija kartu su manimi atrinko geriausius. Daugiausia paraiškų sulaukėme iš viduriniosios kartos menininkų“, – išdavė N.Nevčesauskienė, užsienio menininkus pakvietusi pati.
„Tapybos kontekstus“ papildys edukacinės programos, šiuolaikinių tapybos kūrėjų filmų retrospektyva (rež. Juozas Matonis ir Vytautas Damaševičius) ir dvi lydinčios parodos: Antano Martinaičio retrospektyvinė tapybos paroda „Tapybos paviršiai“ (LDS galerija „Arka“, nuo birželio 14 d.) ir Algio Skačkausko tapybos paroda „Kasdienybės mitai „(LDS Pamėnkalnio galerija, nuo birželio 26 d.).
