Renginiui japoniškos dvasios suteiks koto muzikos koncertas, arbatos gėrimo ceremonija ir ikebanos puokščių demonstravimas.
VU Botanikos sode įsikūręs japoniškas sodas Vilniuje yra vienintelė erdvė, kur galima pasigrožėti japoniškais želdynais, rytietiška aplinka. 0,5 ha plote japoniškas sodas buvo kuriamas vadovaujantis Edo periodo – japoniško pasivaikščiojimų sodo kūrimo principais ir pavyzdžiais. Šis projektas įgyvendinamas padedant Japonijos ambasadai Lietuvoje. 2003 m. du sodų kūrėjai iš Japonijos – ponai Hajime Watanabe ir Hiroshi Tsunoda, apsilankę Botanikos sode ir apžiūrėję būsimo sodo vietą, parengė ir padovanojo jo planą.
Vadovaujantis šiuo planu Botanikos sode ir buvo pradėti japoniško sodo kūrimo darbai. Pirmiausia atgabenta 500 tonų lauko riedulių. 2008 m. jie buvo sudėlioti, formuojant būsimo japoniško sodo struktūrą. Įrengtas upelis su kriokliu ir tvenkinys su vadinamąja „vėžlio“ sala, apžvalginiai takai. Sukurti mažosios architektūros elementai (paviljono, įėjimo vartų) ir pradėti sodinti augalai. Pagrindiniai struktūros kūrimo darbai baigti 2012 m. pavasarį. Tikimės, kad čia pasodinti augalai, laikui bėgant, įgaus tekančios saulės šalies sodams būdingas formas ir bruožus, o ši vieta taps tikru klasikinio japoniško sodo pavyzdžiu Lietuvoje.
Japoniški sodai buvo kuriami kaip rojus, vėliau – pagal visatos modelį. Įvairios medžiagos naudojamos kaip simboliai: akmenėliai ar skalda simbolizuoja upes, akmenys – salas ar kalnus, nedideli medžiai – ištisus miškus. Dauguma Edo periodo (1615–1867) sodų yra dviejų rūšių: akmenų ir pasivaikščiojimų sodai. Pasivaikščiojimų soduose dažnai naudojamas shakkei principas – kai sodą supantis kraštovaizdis įkomponuojamas į sodą arba vieta parenkama kalno šlaite, taip panaudojant natūralų aukščių skirtumą. Įėjimas į sodą mokamas.
