Nuo spalio 17 iki gruodžio 15 d. Radvilų rūmų muziejuje vyks Ukrainos dailininko, Tarptautinės šiuolaikinio meno akademijos Romoje mokslinės tarybos ir „Auksinės gildijos“ nario Ivano Marčuko personalinė paroda. Britų laikraštis „The Daily Telegraph“ įtraukė I.Marčuką į žmonijos genijų šimtuką. Pasirinktiesiems taikomi tokie atrankos kriterijai kaip asmeninis įnašas į daugiamatį šiuolaikinio pasaulio vaizdinį bei gebėjimas nuspėti postindustrinės civilizacijos plėtros kryptis ir perspektyvas.
„Amžinas keliautojas, prikaustytas prie molberto“, – taip yra pasakęs apie save I. Marčukas, didelės galios ir aistros, jautrios kūrybinės intuicijos menininkas, aukštos meninės kultūros ir įspūdingos tapybinės raiškos meistras.
Į viską žvelgdamas per gilios filosofinės pasaulėžiūros prizmę, dailininkas kuria vaizdą, atspindintį giliausius mūsų epochos sukrėtimus. Jo tapyba – tai žinia žmonėms: apie taiką ir laimę, gėrį ir blogį, gyvenimą ir mirtį, apie aukščiausius meilės idealus.
„Amžinoji būtis – tokios yra Ivano Marčuko kūrybos temos. 70 paveikslų, vaizduojančių visus talentingo Ukrainos menininko kūrybos laikotarpius, supažindins Lietuvą su Ivano Marčuko pasaulėjautos sistema, kurios šaknys – aukštos prabos estetika. Dailininko mene skleidžiasi galingi liaudies išminties klodai, kurių semtasi buvo, atrodytų, iš žmonijos „aukso amžiaus“ gelmių. Anot meno istorikų, Ivanas Marčukas dar sovietmečiu savo šviesiu ir giliu menu parodė kelią iš civilizacijos aklavietės, – teigė menotyrininkė Tamara Strypko. – Parodoje ypatingą vietą užima darbai iš ciklo „Mano sielos balsas“. Kiekviena ciklo drobių kartu yra ir alegorija, ir apreiškimas, ir pasaulėkūros formulė, ir raktas ją suvokti. Darbai iš ciklo „Žvilgsnis į begalybes“ atveria vis naujus Visatos horizontus.
Atėjusieji į parodą turės progą pažinti ir kūrybos metodą, derinantį tai, kas kuriama žmogaus rankų ir daroma technologijų pagalba. Tai originali autorinė technika, kurią autorius, ne kartą girdėjęs iš motinos lūpų tarmišką žodį pliòntati (ukr. пльонтати – painioti, perpinti), pavadino pliontanizmu (пльонтанізм). Kadangi ši sudėtinga technika reikalauja didelio tikslumo, atidumo ir laiko, jos pakartoti beveik neįmanoma. Bet ji gali radikaliai pakeisti požiūrį į šiandienos vaizduojamąjį meną. Vilniuje eksponuojama tapybos paroda, kaip ir ankstesniais sumanymais, autorius siekia įtvirtinti Ukrainos meno vietą Europoje, o Europos meno – pasaulio kontekste.“