P.Pavlenskio kūryba yra vertinama prieštaringai. Menininkas padegė Rusijos Federalinės saugumo tarnybos duris, buvo prisikalęs sėklides prie Raudonosios aikštės grindinio, užsisiuvęs lūpas. Pastarasis performansas ir tapo inspiracijos šaltiniu G.Lukošaičio skuptūrai.
G.Lukošaitis teigė, jog šis kūrinys nėra paminklas P.Pavlenskiui – tai greičiau metafora, paliečianti žmogaus, piliečio, drąsos ir baimės sąvokas.
Nepavykus gauti leidimo nuolatiniam skulptūros eksponavimui, G.Lukošaitis skulptūros postamentą užkėlė ant ratukų – taip meno kūrinys tapo mobilus, o po pristatymo buvo išvežtas iš Lukiškių aikštės prieigų.
Skulptūros pristatymą pradėjo grupės „Bix“ būgnininkas Gintautas Gascevičius – susirinkusiesiems jis grojo vandens kanistrais, kibiru ir žvangančia grandine.
Kentėjimas dėl televizinio reikalo šiandien yra didis pasiaukojimo ženklas. Susiveržkime paklusnumo pulteliais, ištikimybės sofomis, – tokie žodžiai skambėjo manifeste tobulam piliečiui.
Vėliau buvo perskaitytas manifestas tobulam piliečiui – koks gi turėtų būti jis?
„Gal jis turi būti susiveržęs dėl bendro televizinio reikalo? Galima susiveržti odiniais diržais, tarsi susukti vielomis, o dar geriau – vaizdingomis, spygliuotomis kančiomis. Kentėjimas dėl televizinio reikalo šiandien yra didis pasiaukojimo ženklas. Susiveržkime paklusnumo pulteliais, ištikimybės sofomis; virtuvėse kentėkite ir užstalėse aukokitės dėl viešųjų reikalų.
Tai koks turėtų būti tobulas pilietis? Gal ryžtingai tylus, didingai nebylus? Jis pakelia gyvenimo išbandymus neverkdamas ir neaimanuodamas, neprotestuodamas ir nesvarstydamas. <...> O dar geriau į burną įsiūti užtrauktuką ar blizgančias seges,“ – tokie žodžiai skambėjo menifeste.
Skuptūros autorius G.Lukošaitis teigė, jog šis kūrinys nėra paminklas P.Pavlenskiui – tai greičiau metafora, paliečianti žmogaus, piliečio, drąsos ir baimės sąvokas.
