Kaip pranešė muziejus, Istorijų namai įsikūrė viename buvusių carinių kareivinių komplekso pastate Tado Kosciuškos gatvėje, šalia kito neseniai atidaryto padalinio – buvusios areštinės.
Žadama, kad tai bus parodų erdvė, kurioje „istorija pristatoma ne tik kaip fiksuota praeitis, bet ir kaip mūsų visų apmąstoma ir tebekuriama realybė“.
Vasario pabaigoje Nacionalinio muziejaus direktorė Rūta Kačkutė BNS teigė, kad šiame padalinyje bus siekiama „paprasta kalba“ pristatyti mokslinius tyrimus, parodos bus orientuojamos į visą šeimą.
Per metus ketinama surengti dvi ar tris kintamas parodas. Čia taip pat planuojama atidaryti kavinę, kieme galės vykti įvairūs kultūriniai renginiai.
„Pradėsime nuo parodos apie Egipto mumijas. Apie tas Egipto mumijas, kurios yra saugomos Lietuvoje, pasakosime apie tai, kaip jos čia atsirado, kas tai per mumijos“, – tuomet teigė ji.
Kultūros paveldu pripažintas pastatas rekonstruotas ir pritaikytas muziejaus veiklai daugiau nei per dešimtmetį, darbai kainavo apie 9,5 mln. eurų.
Pasak muziejaus, kareivinės šioje vietoje iškilo apie 1880-uosius, komplekso karinė paskirtis nekito nei tarpukariu, nei vykstant Antrajam pasauliniam karui, kai čia šeimininkavo vokiečių kareiviai.
Iš dabar turimų duomenų žinoma tik tai, kad apytikriai iki 1950 metais šie pastatai tebepriklausė karinei žinybai, taip pat nėra tiksliai žinoma, kada pastatas atiteko Vilniaus miesto vykdomajam komitetui ir čia nuspręsta čia įkurti mokyklą-internatą.
Kompleksas prieš beveik tris dešimtmečius perduotas Nacionaliniam muziejui. Šiuo metu be atidaromų Istorijų namų čia dar įsikūrusios Nacionalinio muziejaus Etninės kultūros ir antropologijos rinkinių skyrius ir eksponatų saugyklos.
