Šis vienintelis Baltijos šalyse koncertas bus skiriamas M.M.Žvaneckio gimtadieniui, ir būtent todėl jis bus kupinas šilumos, kibirkščiuojančio humoro ir improvizacijos, o taip pat ir kai kurių kol kas paslaptyje laikomų siurprizų.
Į organizatorių klausimą, kaip išviso žiūri į amžių, M.M.Žvaneckis atsakė: „Nekreipiu dėmesio. Seku tik pirmą skaičių. Tai – kaip benzino kolonėlėje: tu matai rublius ir kapeikas, taigi, ir skaičiuok rublius. Arba dar geriau – ir jų visai nereikia, tiesiog – gyvenk!“
Tai – kaip benzino kolonėlėje: tu matai rublius ir kapeikas, taigi, ir skaičiuok rublius. Arba dar geriau – ir jų visai nereikia, tiesiog – gyvenk!
M.M.Žvaneckio vakaro neįmanoma suplanuoti ar nuspėti. Tai – visada improvizacija duota tema. Duota tema paprasta: einamasis gyvenimas. Todėl ir bet kuris jo koncertinių programų pavadinimas – tik sąlygiškas. Neįmanoma iš anksto nuspėti, kokiu paradoksaliu kampu M.M.Žvaneckis pristatys mūsų klausimus gyvenimui ir gyvenimo klausimus mums. Mes dar ir klausimų nesuformulavome arba neišgirdome, o jis, M.M.Žvaneckis, jau turi atsakymą, nuo kuriuo mes juokiamės, kaip nuo įžvalgos: „Taigi, iš tikrųjų taip ir yra!“
Aštri socialinė kritika, svarios formuluotės ir kartu inteligentiškumas, nuoširdi ironija, nepakartojamas Odesos koloritas, pasitikėjimą sukelianti, intymi bendravimo su publika maniera – visa tai sukuria individualų M.M.Žvaneckio pasirodymų stilių, apie kurį jis kartą pasakė vienoje savo miniatiūrų: „Humoras — tai reta talentingo žmogaus ir talentingo laiko būsena, kai tu protingas ir linksmas vienu metu. Ir tu smagiai atrandi dėsnius, pagal kuriuos vaikšto žmonės…“
Nepakeičiamu Michailo Žvaneckio įvaizdžio atributu tapo jo garsusis, senas, apsitrynęs portfelis, kuriame jis nešioja savo tekstus — ranka prirašytus popieriaus lapus: „Portfelis atkeliavo man iš tėvo. Jis mažiukas, jame telpa tik popieriai. Bet tėvas vaikščiojo su juo pagal iškvietimus, kai dirbo chirurgu Odesos poliklinikoje numeris 7… Portfelyje jis nešiojo ligų istorijas. Mano mama perdavė jį man. Perdavė ordinus po tėvo mirties, keletą jo laiškų iš fronto. Štai toks portfelis. Bandžiau naudoti aplankus – pasirodo, labai nepatogu. Aš netgi nepamenu, kaip aš pirmą kartą išėjau ant scenos su portfeliu. Bet greitai pripratau — patogu. Mano nuotrauka „New York Times“, kai aš atvykau į Ameriką ir surengiau koncertą, buvo pasirašyta taip: „Žydas su portfeliu“. Portfelis tapo mano įvaizdžio dalimi, apie ką aš sužinojau ne iš karto“.
Daugelį, aišku, domina privatus žymaus rašytojo gyvenimas. Tai nėra paslaptis — M.M.Žvaneckis ketvirtą kartą vedęs, nors oficialiai įteisinta buvo tik pirmoji jo santuoka. Iš viso jis turi penkis vaikus.
