Vilniuje parodą atidaręs stiklo menininkas Remigijus Kriukas: „Stiklas kaprizingas kaip moteris“

„Nors jau pusę amžiaus gyvenu Lietuvoje, tik pernai, savo jubiliejaus proga, dviejų moterų – žmonos ir mamos – užlaužtas, surengiau pirmąją personalinę parodą savo šalyje, gimtajame Panevėžyje. Jos man sakė: „Ko tu blaškaisi po užsienius – pasirodyk Lietuvoje, nes niekas tavęs nežino“, – šypsodamasis prisiminė menininkas, nuo 1985 metų savo darbus jau pristatęs daugybėje užsienių šalių ir pelnęs garbingų apdovanojimų. – Prieš metus draugai nusprendė, kad mane turi žinoti ne tik Panevėžys ir užsienis, bet ir Vilnius. Jie ir suorganizavo parodą šioje unikalioje erdvėje – gal lietuviai ir daugiau kur pasikvies.“

R. ir I. Kriukų originalūs meninio stiklo kūriniai šiemet buvo eksponuoti septyniose užsienio šalyse ir Dusetose. Kitais metais jau taip pat suplanuotos septynios personalinės parodos užsienyje.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Remigijus Kriukas ir Indrė Stulgaitė-Kriukienė

„Turiu pastebėti, kad lietuviai nežino, kas yra stiklo skulptūra, todėl norime žmonėms parodyti, kad stiklas yra ne tik „čierka“, vaza ar šviestuvas – jis turi kur kas didesnes galimybes. Užsienyje stiklo menas vertinamas, o lietuviai nėra su tuo susidūrę, net architektai dažnai nežino, – aiškino R.Kriukas. – Lietuvoje „stikliorų“ beveik nėra. Norėdamas juo būti, turi būti fanatikas, mylėti stiklą kaip savo žmoną. Stiklas kaprizingas kaip moteris, sunkiai prie savęs prisileidžia – aš jį jaukinuosi daugiau nei 30 metų, bet jis vis dar prikrečia pokštų. Matyt, kad iki mirties neperprasiu.“

I.Stulgaitė-Kriukienė tikino, kad jųdviejų su vyrų kūrybinis braižas ir kūrinių gabaritai skiriasi.

„Savo darbuose stengiuosi išgryninti idėją, emociją, būseną tam tikra forma, o Remigijus labiau mėgsta abstrakcijas, vadina save laisvamaniu. Man artimesnės šalto stiklo apdirbimo technikos, liejimas, o Remigijus labiau mėgsta karštą būdą – nuo 1995 metų jis dirba savo autorine technologija, kuri reikalauja daug ugnies, dūmų ir kibirkščių, – rodydama kūrinius, pasakojo stiklo menininkė. – Mūsų darbų gabaritai taip pat skiriasi – jo kūrinių aš dažnai net nepakeliu. Taigi kuriame atskirai, mus sieja tik medžiaga. O kartu esame tik vieną bendrą darbą padarę – savo dukrą.“

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Indrė Stulgaitė-Kriukienė

„Tai – geriausia gyvenimo skulptūra!“ – nusišypsojo stiklininkas ir pridūrė, kad pastaraisiais metais dirba labai produktyviai, tik jam trūksta laiko – „bėgiojanti skulptūra“ jo taip pat reikalauja.

„Mano darbas yra stiklas, hobis – stiklas ir dar žmona „stikliorė“ – belieka mums tik stiklo lovoje miegoti“, – nusijuokė R.Kriukas, atvirai išpažįstantis savo meilę stiklui.

Vilniuje pristatomoje parodoje menininkų duetas lankytojų teismui atidavė daugiau nei 40 darbų, kurių didžioji dalis sukurti per pastaruosius dvejus metus. Individualiai mistiškai apšviesti ir keliose „Pirklių klubo“ erdvėse išdėlioti meninio stiklo kūriniai smalsuoliams žada iki švenčių suteikti atradimo ir pažinimo džiaugsmą.