„Šiandien daktaras J.Basanavičius grįžta ten, kur prieš daug metų vaikščiojo ir gyveno, o svarbiausia, kad šis jo buvimas čia mums kasdien, kai eisime pro šalį, primins, kad Lietuvos dvasios prašviesėjimas yra jūsų pareiga“, – sakė ceremonijoje dalyvavusi prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Ceremonija pradėta Tautiška giesme, vėliau prie mikrofono sveikinamojo žodžio stojo prezidentė, po jos – kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus ir Vilniaus meras Remigijus Šimašius, taip pat skulptūros autorius Gediminas Piekuras.
V.Adamkus pabrėžė, kad signataro darbai, veikla ir gyvenimas buvo nukreipti viena kryptimi – Lietuvos tautinės atminties, istorijos, tautosakos ir kultūros.
„Jo paminklas Vilniuje buvo būtinas, būtina jį matyti vilniečiams ir miesto svečiams, tėvams ir vaikams. Saugokime visų Lietuvos kūrėjų ir gynėjų atminimą“, – teigė prezidentas.
Vilniaus meras R.Šimašius akcentavo, kad J.Basanavičius pasiekė savo svajonę – iškovoti nepriklausomą Lietuvą su sostine Vilniumi.
„Šiandien į mūsų tarpą sugrįžo tautos patriarchas, kad savo valia ir ryžtu, didžia inteligencija, lietuviškos kilmės paieška, nenumaldoma meile Vilniui paliudytų, jog kilmingos ir orios Lietuvos su sostine Vilniumi svajonė mūsų širdyse stipriai gyva. Ir ta gyvastis auga. Tegu jo svajonė šiandien sugrįžta į mūsų širdis. Telkimės išvien turėdami ryžtą būti oria, laisva Lietuva“, – ceremonijoje sakė Vilniaus meras.
Renginyje taip pat dalyvavo Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis bei Aukščiausiosios tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis.
Pasibaigus sveikinimo kalboms ir chorui „Ąžuoliukas“ sudainavus „Kur giria žaliuoja“, buvo nuimti skulptūrą dengę stendai.
Atidengta J.Basanavičiaus skulptūra siekia beveik tris metrus. Ji įrengta ant pusmetrio aukščio pjedestalo, ant paminklo iškalta garsi signataro mintis iš pirmojo „Aušros“ numerio pratarmės, rašytos Prahoje 1883-iųjų sausį: „Kaip aušrai auštant nyksta ant žemės nakties tamsybė, o kad taip jau prašvistų Lietuvos dvasė! Toks mūsų troškavimas ir noras“.
Skirta 600 tūkst. eurų
Be to, erdvei, kurioje atidengta skulptūra, suteiktas J.Basanavičiaus vardas. Beveik 1,2 tūkst. kv. metrų ploto aikštėje, kur anksčiau buvo automobilių stovėjimo aikštelė, įrengta nauja danga, suoliukai, šiukšliadėžės, šviestuvai, vėliau planuojama pasodinti obelis.
Tvarkant aikštę, atlikti archeologiniai tyrimai, užkonservuoti autentiški buvusių pastatų pamatai, jie su vidinių kiemelių vieta pažymėti grindinyje.
Ši istorinė erdvė yra priešais buvusius Miesto salės rūmus, kuriuose 1905 metų gruodžio 4-5 dienomis posėdžiavo Didysis Vilniaus Seimas, suformavęs Lietuvos autonomijos reikalavimą. J. Basanavičius buvo šio suvažiavimo Vilniuje idėjos autorius ir pagrindinis organizatorius.
Aikštės tvarkymas kainavo apie 500 tūkst. eurų, paminklas – dar apie 100 tūkst. eurų.
Pasveikino Bulgarija
Prabėgus daugiau kaip 100 metų, J.Basanavičius Bulgarijoje taip pat nėra pamirštas, čia jis praleido 25 metus ir paliko ryškų pėdsaką Bulgarijos istorijoje. Varnos bendruomenė, dėkodama už daktaro gyvenimo darbus, atsiuntė vilniečiams vaizdo sveikinimą:
„Varnos miesto bendruomenė atsimena ir gerbia nusipelniusį Lietuvos sūnų, daktarą, mokslininką, enciklopedijų sudarytoją dr. Joną Basanavičių <...> Dėkingi Varnos medicinos universiteto mokslininkai su pagarba ir toliau studijuoja dr. Basanavičiaus kultūros ir mokslo palikimą Bulgarijai“.
Paminklas J.Basanavičiui minimas ir politinės korupcijos byloje – teisėsauga teigia, jog buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis kaltinamas siekęs, kad iš Vilniaus savivaldybės tarybos darbotvarkės būtų išimtas klausimas dėl paminklo J.Basanavičiui. Koncernas siekė statyti paminklą savo lėšomis kitoje vietoje – Konstantino Sirvydo skvere, tačiau taryba, remdamasi savo ekspertų rekomendacijomis, pasirinko dabartinę vietą.
Meras R.Šimašius anksčiau teigė, jog „MG Baltic“ atstovai buvo užsiminę, kad nepastačius paminklo būtent K.Sirvydo skvere, jis bus užstatytas pastatais, savivaldybė tokius svarstymus neigė.
