Daugiamilijoninė žiūrovų auditorija įvairiose pasaulio šalyse pažįsta ir mėgsta jo puikius, subtilaus sąmojo kupinus, humoro klasika tapusius monologus: „Susirinkimas likerio–degtinės gamykloje“, „Vėžiai“, „Sidorovas – kasininkas“, „Avas“ ir kt.
Žmonių meilė šiam Odesoje gimusiam artistui su metais neblėsta. Tolimais 1961-siais savo kūrybinį kelią jis pradėjo Arkadijaus Raikino Miniatiūrų teatre kartu su nepamirštamu scenos partneriu Viktoru Ilčenko. Šmaikščios, kiek naivos iš pirmo žvilgsnio reprizos, visada ištariamos su giliu švelnaus liūdesio prieskoniu, seniai tapo „liaudies citatomis“ ne vienai gerbėjų kartai. O anekdotai apie jo gimtąją Odesą – geriausias Ukrainos liaudies originalumo įrodymas.
Garsiausiam pasaulio „odesitui“ pavyko sukurti ir ryškius, ironiškus personažus kinematografijos istorijoje: Švonderis („Šuns širdis“), Poplavskis („Meistras ir Margarita“), Solomonas („Pažadėtas dangus“) ir kt.
Spalio 28-tąją 19 val. Vilniaus Šokio Teatro scenoje (T. Kociuškos g. 11) įvyks jo pasirodymas.
„Mano mylimai Lietuvos publikai norėčiau pristatyti ypatingą, jubiliejinį savo darbą – spektaklį pagal geriausius Michailo Žvaneckio ir mano paties kūrinius „Gimau aš Odesoje…“, – teigia Romanas Andrejevičius. – Savotiškas „juokonostalgijos“ seansas tiems, kas vertina gerą nuotaiką, pozityvumą ir nuoširdumą!“
Pasak R.Karcevo, Odesos humoras – jos stiprybė visais laikais. Unikali intonacija, bet niekada nežinai, kuo baigsis pokalbis. „Kartą per „Jumoriną“ prie manęs priėjo kokių aštuonių metų berniukas, – pasakoja artistas. – „Dėde Roma, aš matau Jus pirmą kartą gyvą!“. „Na, ir kaip įspūdis?“, – klausiu. „Aš galvojau, kad bus blogiau...“
1939-taisiai metais gimusio ir šiuo metu Rusijoje gyvenančio Romano Karcevo kūryba – prisipažinimas meilėje savo gimtajam vaikystės miestui – Odesai. Šio žmogaus vidinio pasaulio išraiška – pajūrio gatvelių veiksmo atspindys, linksmai liūdna ironija, gimusi iš jo ir jo draugų gyvenimiškos patirties. Artisto charizmai įtaką daro ir mokėjimas pažinti žmones.
Kartą R. Karcevas vaidino vaikų filme „Stebuklingas Dželsomino balsas“. Pagal scenarijų jis buvo mokytojas ir vieninteliai jo žodžiai filme buvo – klasės mokinių pavardžų skaitymas. Bet kai jis, suklydęs, eilinį kartą pradėdavo sąrašą skaityti nuo pradžių – žiūrovai juokėsi iki ašarų...
Nenuostabu, kad Romanas Karcevas dar rašo ir populiarias knygas („Mažas, Sudžiūvęs ir Rašytojas“, „Aš sapnavau Čapliną...“).
