„Šiemet minint 200-ąsias G.Verdi gimimo metines, norėjosi pastatyti šio kompozitoriaus operą, kuri dar nebuvo rodyta Lietuvoje. Operos „Ernani“ muzika – nuostabi, todėl nusprendėme sezoną pradėti būtent šiuo, retai pasaulyje statomu kūriniu“, – pasirinkimą aiškino LNOBT vadovas Gintautas Kėvišas.
Režisuoti šios operos buvo pakviestas laisvai samdomas prancūzų režisierius Jeanas-Claude'as Berutti, kuris garsėja domėjimusi retai statomomis, primirštomis operomis.
„Pagrindinis mano siekis – labai pagarbiai elgtis su G.Verdi medžiaga. Šios operos siužetas paremtas revoliucine pjese, kuri jau G.Verdžio laikais susidūrė su cenzūra ir patyrė „kastraciją“. Todėl mums buvo svarbu surasti, kaip pateikti pirmąją operos dalį, kad publika galėtų suprasti, kas vyksta scenoje, – aiškino režisierius. – Kartu su dirigentu sugalvojome, kad operos veiksmas vyksta naktį užrakintame muziejuje, kai atgyja paveikslai ir iš jų išžengia tikri žmonės.“
LNOBT nuotr./Operos „Ernani“ pristatymas |
Netrukus darbą Vilniuje baigsiantis menininkas prisipažino esantis labai laimingas kūrybinio darbo patirtimi Lietuvos sostinėje.
„Man buvo didelis malonumas Vilniuje dirbti su menininkais tiek iš Lietuvos, tiek iš užsienio – šis junginys pasiteisino ir man labai patiko“, – atviravo J.C.Berutti.
Pietietiškos energijos, emocingumo ir gero humoro į kūrybinę grupę įnešė iš Italijos atvykęs dirigentas Gianluca Marciano. Jis vasaros pabaigoje pakeitė iki tol su kūrybine grupe dirbusį kolegą Giampaolą Bisanti, kuris pateko į avariją ir šiuo metu negali diriguoti.
Tai, ką čia radau, mane maloniai nustebino. Lietuvos dainininkai – aukščiausio profesionalumo, su jais dirbdamas patyriau didžiulį malonumą. Labai norėčiau pagirti ir puikų chorą bei orkestrą.
„Tai, ką čia radau, mane maloniai nustebino. Lietuvos dainininkai – aukščiausio profesionalumo, geriausios muzikinės kokybės, su jais dirbdamas patyriau didžiulį malonumą. Labai norėčiau pagirti ir puikų chorą bei orkestrą. Maestro Roberto Šerveniko įdirbis su jais – akivaizdus, – komplimentus pylė dirigentas ir muzikos vadovas. – Man labai patiko režisieriaus sugalvota šios operos koncepcija – tai retas atvejis, kai režisierius taip įsigilina į medžiagą ir taip gerai jaučia, ką reikia pasiūlyti solistams, kad ir jie, ir medžiaga būtų atskleista. Tikiuosi, kad ir žiūrovai patirs didelį malonumą.“
Operos scenografija rūpinosi egiptiečių kilmės Prancūzijoje gimęs menininkas Rudy Sabounghi.
„Operoje trys vyrai yra įsimylėję vieną moterį. Norėjau vizualiai parodyti, kokia didelė yra tos meilės kaina, todėl moterį paverčiau meno šedevru. Pirmojoje scenoje Elvira atgyja ir išžengia iš to laikmečio dailininko Diego Velazquezo paveikslo, – idėjas atskleidė scenografas. – Problemų kėlė trečiasis veiksmas, kuris vyksta kapinėse. Tačiau mes sugalvojome veiksmą perkelti į muziejaus pogrindį, kur saugomi itin reti meno kūriniai. O ketvirtajame veiksme grįšime ant žemės paviršiaus.“
D.Velazquezo paveikslai tapo įkvėpimu ir kartu išbandymu kostiumų dailininkei Agnei Kuzmickaitei.
„Man šis pastatymas buvo labai įdomus. Personažai paveiksluose vilki ispaniško Renesanso kostiumais, tačiau veiksmas vyksta šiais laikais. Todėl reikėjo vienus kostiumus sukurti šiuolaikiškus, o kitus – istorinius, kurie atitiktų paveikslus“, – aiškino menininkė.
Pagrindinius herojus operoje „Ernani“ dainuos trys dainininkų sąstatai. Premjeroje Ernanį įkūnys tenoras Marcas Helleris iš JAV (taip pat šį vaidmenį dainuos Kristian Benedikt ir Audrius Rubežius).
Martyno Aleksos nuotr./R.Šilinskaitė, A.Kuzmickaitė ir siuvėjos |
„Tai – karališkas vaidmuo, nes Ernanis yra puolęs žmogus, iš kurio buvo atimti turtai ir titulai, bet net ir visko netekęs, jis nepraranda vilties ir iki pat pabaigos išsaugo garbės jausmą. Net jo mirtis yra paremta nepaprastai stipriu garbės jausmu, – apie savo kuriamą herojų pasakojo M.Helleris. – Aš norėčiau prisidėti prie kolegų pagyrų jūsų teatrui ir dainininkams. Man garbė dirbti šiame gražiame teatre ir nuostabiame mieste.“
Iš paveikslo nužengusią Elvirą dainuos Sandra Janušaitė, Regina Šilinskaitė, Sigutė Stonytė ir viešnia iš Italijos Silvia Dalla Benetta.
„Man tai – nuostabi patirtis, nes ši opera sujungė dvi mano meiles – muziką ir piešimą. Esu baigusi dailės akademiją, tapymas yra mano aistra, todėl labai džiaugiuosi, kad šiame pastatyme galiu realizuoti abi savo aistras. Tai tiesiog svajonės išsipildymas! – emocingai kalbėjo S.D.Benetta. – Mane pakerėjo Vilnius ir nuostabios jūsų bažnyčios – į Italiją grįšiu su pačiais geriausias prisiminimais apie darbą čia.“