V.Navickas taip pat sudarė darbo grupę iš savivaldybės darbuotojų, leidėjų, vertėjų, bibliotekininkų, dailininkų susivienijimų narių bei Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos atstovų. Jai pavesta iki 2011 metų rugsėjo 15 dienos parengti projekto koncepciją. Darbo grupė taip pat įpareigota rengti metinius renginių planus.
Vilnius šių metų pradžioje atsisakė ketinimų tapti 2012-ųjų Pasaulio knygų sostine, nes prie iniciatyvos tuomet atsisakė prisidėti Lietuvos leidėjų asociacija, kuri paragino užuot puoselėjus Pasaulio knygų sostinės planus gaivinti leidybos sektorių.
Leidėjai tuomet aiškino, kad projektas 2012-aisiais būtų „nesavalaikis, jei ne groteskiškas“, kadangi knygų leidybos padėtis Lietuvoje sudėtinga. Jie taip pat teigė, kad ambicingi nacionaliniai projektai, tokie kaip „Vilnius – Europos kultūros sostinė“ ar „Vilnius – Pasaulio knygų sostinė“, mokesčių mokėtojams kainuoja milijonus ir tėra „fasadiniai“.
Darbo grupei, rengsiančiai Vilniaus, kaip 2014 metų Pasaulio knygų sostinės, projekto koncepciją, paskirtas vadovauti Vilniaus vicemeras Gintautas Babravičius. Į grupę įtraukta yra ir Lietuvos leidėjų asociacijos prezidentė Lolita Varanavičienė.
L.Varanavičienė BNS sakė, kad leidėjai į idėją Vilniui tapti pasaulio knygų sostine 2014 metais žiūri optimistiškai.
„Į 2012-uosius mes žiūrėjome gana kritiškai dėl tos situacijos, kuri tuomet buvo Lietuvoje. Priminsiu, kad tuomet buvo kalbama apie 21 proc. PVM leidybai, buvo visiškai sumažinti pinigai bibliotekoms, vadovėliams. Dėl to mes sakėme, kad puota maro metu tikrai neturėtų vykti. Dabar rinka stabilizavosi, visi susitaikėme su situacija, kuri yra. Leidėjai niekada nesakė, kad jie nepritaria iš principo tokiai idėjai“, – dėstė ji.
Vilnius šių metų pradžioje atsisakė ketinimų tapti 2012-ųjų Pasaulio knygų sostine, nes prie iniciatyvos tuomet atsisakė prisidėti Lietuvos leidėjų asociacija.L.Varanavičienė taip pat pabrėžė, kad Pasaulio knygų sostinės surengimą 2012 metais pradėta svarstyti per vėlai.
„Leidėjų nuomonė buvo tokia, kad jeigu darai, tai turi daryti tikrai labai įdomiai ir labai gerai, ne dėl padėto paukščiuko. Norėtume, kad renginys sukviestų žmones iš užsienio, lietuviai grįžtų, kad žmonėms tikrai būtų primintas skaitymas, kad būtų ne fejerverkai į orą, bet kažkas tikrai esminio“, – pasakojo ji ir pridūrė, kad dabar yra pakankamai laiko dideliems užmojams.
G.Babravičius savo ruožtu BNS sakė, kad siekdamas šio titulo miestas turi dar nemažai nuveikti.
„Visiškai nepriklausomai nuo to, ar gausime tą titulą, mes turime dirbti darbus, susijusį su knygų infrastruktūros vystymu. Turime padėti, kad Vilniaus tradicinė knygų mugė taptų visaverčiu regioniniu lyderiu, nors jau beveik tokia ir yra, turime pastatyti centrinę miesto biblioteką ir spręsti daugybę kitų dalykų“, – vardijo G.Babravičius.
Jis teigė, kad pirmiausia šiai idėjai turi pritarti miesto taryba ir atitinkamai skirti didesnį finansavimą šiai sričiai.
„Vilnius negali pretenduoti į titulą nieko nedarydamas. Net jei UNESCO nesuteiks mums to vardo artimiausius 100 arba 200 metų, tai esmės nekeičia“, – dėstė vicemeras.
Jo žiniomis, su šiuo titulu finansinės paramos UNESCO neteikia. Tačiau, vicemero vertinimu, titulas neabejotinai būtų naudingas miesto vardo garsinimui.
Pasaulio knygų sostinės vardą UNESCO kiekvienais metais suteikia pasaulio didmiesčiams atsižvelgdama į daugybę kriterijų: šalies raštijos paveldo išsaugojimą, vertimų programas, viešųjų ir privačių bibliotekų steigimą ir rėmimą, knygų leidybos finansavimo programas ir autorių teisių apsaugą, naujoves skatinant skaitymą, šalies kultūros politiką ir strategiją knygų leidybos sektoriui.
