Virtuali kultūros banga
Kauno menininkų namų Kultūros infocentro organizuotoje diskusijoje menotyros mokslų daktaras Juozapas Blažiūnas pastebėjo, kad priešpandeminiu laikotarpiu virtualūs renginiai būdavo nauji ir įdomūs, pritraukiantys nemažą dalį žmonių.
„Dabar tokių produktų, požiūrių ir prieigų sukurta pakankamai daug. Mes grįžome prie to, nuo ko pradėjome – esame gražūs, įdomūs patys sau arba tam tikram socialiniam burbului. Visgi gerai, kad žmonės išmoko vartoti virtualų produktą“, – sakė J.Blažiūnas.
Diskusijos dalyvių teigimu, karantino pradžioje išryškėjo požiūris, kad virtuali kultūra nėra kultūra. Matėme įsisenėjusią kultūrininkų laikyseną, gyvos kultūros vartojimo romantizavimą ir sudvasinimą. Iš pradžių senesnioji karta, nemokėdama virtualiai vartoti, pristabdė intelektualesnės kultūros pateikimą platesnėms masėms. Tačiau po kurio laiko buvo išmokta pereiti prie virtualių produktų.
Prasidėjo masinis jau sukurtų darbų skaitmenizavimas – į internetą keliama viskas, kas buvo sukurta per gyvenimą, nesvarbu, jog pasirinkta internetinės sklaidos forma kūrinį sugadindavo.
Teatro režisierius Žilvinas Vingelis tvirtino, kad prasidėjus pirmajam karantinui iš menininkų tikėjosi daugiau kūrybinių sprendimų: „Trūko kūrybiškumo ir prisitaikymo prie aplinkybių. Prasidėjo masinis jau sukurtų darbų skaitmenizavimas – į internetą keliama viskas, kas buvo sukurta per gyvenimą, nesvarbu, jog pasirinkta internetinės sklaidos forma kūrinį sugadindavo. Tai virto milžiniška internetine banga.“
Menininko manymu antrasis karantinas visgi parodė, kad yra menininkų, kurie stengiasi kurti, žvelgti kūrybiškai ir prisitaikyti prie esamos situacijos.
„Tam didžiuliame sraute yra sunku atrasti ką nors kokybiško. Iš pradžių atrodė, kad reikia filmuoti telefonais, rodyti bet ką ir užimti eterį. Aš pasigedau vizijų, kitokio matymo. Nors žinoma, procesas buvo netikėtas ir neplanuotas, o technologijų plėtojimas yra brangus procesas, reikalaujantis daug energijos. Galbūt rezultatus pamatysime dar po kurio laiko“, – mąstė rezidencijų ir alternatyviosios edukacijos centro „Rupert“ direktorė Julija Rėklaitė.
Internetinės kultūros privalumai
Virtualių produktų kūrėjai tapo lengviau prieinami auditorijai. Atsiradus galimybei dalyvauti skaitymų sesijose, stebėti diskusijas ir matyti menininkus įvairiose tinklalaidėse, kūrybos procesai tapo kiek atviresni auditorijai.
Man atrodo, kad išliekamoji vertė bus ir jau matosi.
Naujųjų medijų praktiko Gyčio Dovydaičio nuomone, itin svarbu, kad žmonės pažino internetinį meną: „Jis turi daug originalių būdų sukurti ką nors nauja ir prieiti prie žiūrovo. Man atrodo, kad išliekamoji vertė bus ir jau matosi. Jau planuojamos internetinio meno bienalės. Jei mes šnekame apie koncerto arba spektaklio rodymą internetu, žinoma, kad žmonės eis į sales, bet jei kalbame apie kitokį meną, tai yra visai kita medija.“
„Turiu vilties, kad grįžus įprastai rutinai ir teatriniam gyvenimui tam tikri formos dalykai infiltruosis į spektaklių statymą, teatrinę kalbą vien dėl to, ką šiuo laikotarpiu teko patirti jauniems menininkams. Tikiuosi, kad geroji žymė po kažkiek metų pasimatys“, – vylėsi Ž.Vingelis.
Kas virtualumo laukia po karantino?
Diskusijos dalyviai spėjo, jog po karantino tikimasi žiūrovų sugrįžimo į gyvai organizuojamus renginius. Tačiau svarbu, kad jau sukurti ir kuriami virtualūs produktai išliktų ir gyvuotų toliau.
„Virtualiai kultūrai prošvaistės bus, bet grįžimas į pradinę situaciją matysis labai ryškiai. Vis dėlto žmonės bus pasiilgę gyvo bendravimo, vaikščiojimo į renginius. Virtualios kultūros vartojimas smarkiai kris, dėl to bus svarbu sukurti ir išplėtoti gerą virtualų produktą“, – teigė J.Blažiūnas.
J.Rėklaitės nuomone, dalis karantino metu išbandytų įrankių turėtų išlikti ir būti plėtojami toliau: „Aš į sugrįžimą į gyvąją kultūrą žiūrėčiau teigiamai. Labai geras raktažodis yra „bendravimas“. Jau dabar ieškom hibridinių formų, jog galbūt pasirodymą galima būtų stebėti virtualiai, bet kartu su draugų kompanija ir viską gyvai aptarti.“
Ž.Vingelis pabrėžė, jog pasibaigus karantino suvaržymams reikėtų nesusirgti internetinės kultūros liga, tačiau jos neignoruoti. Menininkams turėtų būti svarbu pasimokyti iš buvusios situacijos ir savo darbuose parodyti kuo geresnį bendrą rezultatą.
Kauno menininkų namų Kultūros infocentro organizuotoje diskusijoje „Virtuali diskusija apie virtualią kultūrą“ dalyvavo menotyros mokslų daktaras J.Blažiūnas, naujųjų medijų praktikas G.Dovydaitis, rezidencijų ir alternatyviosios edukacijos centro „Rupert“ direktorė J.Rėklaitė, teatro režisierius Ž.Vingelis. Diskusiją moderavo Milda Rutkauskaitė. Visą diskusiją galima peržiūrėti čia.
