Šis terminas numatytas sostinės savivaldybės Nacionalinei žemės tarnybai pateiktame priemonių plane. Jis rengtas pagal susitarimą su buvusia Vyriausybe. Savivaldybė buvo įsipareigojusi per keturis mėnesius pateikti detalų planą, kaip įgyvendinti Lukiškių aikštės įstatymą.
Jį trečiadienį per Seimo Kultūros komiteto posėdį pristatė Vilniaus vicemeras Tomas Gulbinas.
„Manytume, kad Lukiškių aikštėje turbūt galima būtų matyti keletą funkcinių zonų, matyti ir memorialinę zoną, ir rekreacinę, ir kitas zonas, kokių reikėtų miestui“, – teigė vicemeras.
Todėl savivaldybė siūlo iki 2022 metų kovo paskelbti naujas kūrybines dirbtuves dėl aikštės sutvarkymo ir zonavimo, o iki 2024 metų surengti konkursą dėl monumento projekto.
Miesto valdžios teigimu, kalbant apie Lukiškių aikštės sutvarkymą, reikėtų matyti ne tik kvadrato formos aikštę vienoje Gedimino prospekto pusėje, bet reikėtų į tvarkymo projektą įtraukti ir priešais esantį skverą, kur šiuo metu stovi du paminklai sovietinės okupacijos aukoms.
Savivaldybė siūlo sudaryti tarpinstitucinę darbo grupę ir iki gegužės parengti gaires dėl Lukiškių aikštės tvarkymo.
„Reikėtų rasti galimybes, kaip dabartinę situaciją nunulinti, kad būtų galima ant vienybės pagrindų rasti naują sprendimą“, – per Kultūros komiteto posėdį sakė T.Gulbinas.
Komiteto narys liberalas Arminas Lydeka kėlė klausimą, ar nevertėtų panaikinti ankstesnės kadencijos Seimo priimto Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymo, kaip supriešinusio visuomenę.
Kultūros komiteto pirmininkas konservatorius Vytautas Juozapaitis svarstė, kad apie tai būtų galima kalbėti, jeigu tokią iniciatyvą parodytų prezidentas, nes jis pernai pasirašė minėtą įstatymą.
Kultūros viceministro Rimanto Mikaičio teigimu, darbo grupė turėtų pasiūlyti ir teisinę išeitį iš susidariusios situacijos, nes šiuo metu galioja teismų sprendimai, kad kūrybines dirbtuves dėl memorialo Lukiškių aikštėje laimėjo menininko Andriaus Labašausko projektas „Laisvės kalva“, tačiau įstatymas numato, kad ten turi būti Vyčio monumentas su memorialu.
„Akivaizdu, kad reikėtų ieškoti sprendimo, kuris vienytų visuomenę, o nebekaitintų, kaip buvo praėjusią vasarą“, – teigė viceministras.
Seimas pernai vasarą priėmė specialų Lukiškių aikštės įstatymą, nustatantį, kad tai yra pagrindinė šalies reprezentacinė aikštė su Vyčio monumentu, erdvė turi būti tvarkoma užtikrinant rimtį bei deramą pagarbą kovotojams ir sukilėliams, o jos naudojimas negali prieštarauti viešajai tvarkai bei gerai moralei.
Sostinės savivaldybei praėjusią vasarą aikštėje įrengtus dirbtinį paplūdimį, kilo pasipiktinimas ir tuometiniai valdantieji pasiūlė Lukiškių aikštę prižiūrėti perduoti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui. Tačiau rugsėjo pabaigoje savivaldybė su Vyriausybe susitarė, kad aikštė kol kas lieka sostinės rankose, jei per keturis mėnesius bus parengtas detalus planas, kaip įgyvendinti Lukiškių aikštės įstatymą.
Diskusijos dėl Lukiškių aikštės Vilniuje sutvarkymo ir memorialinių akcentų joje vyksta nuo nepriklausomybės atkūrimo.
