Seimui teikiamas siūlymas naikinti Kultūros rėmimo fondo įstatymą ir keisti Kultūros tarybos įstatymą. Pagal projektą, Kultūros taryba bus finansuojama valstybės biudžeto lėšomis.
Kultūros ministras Simonas Kairys garantuoja, kad projektams, stipendijoms, edukacijai skiriamos Kultūros tarybos lėšos, palyginti su šiais metais, nemažės. Šiemet Kultūros tarybai skirta per 21 mln. eurų.
„Be abejo“, – BNS anksčiau yra patvirtinęs S.Kairys, paklaustas, ar gali užtikrinti, kad kitąmet Kultūros tarybos biudžetas nebus mažesnis už šiemetinį.
Anot ministro, po KT sprendimo Kultūros rėmimo fondo įstatymas netenka prasmės.
Praėjusių metų lapkritį Konstitucinis Teismas paskelbė, kad Konstitucijai prieštarauja įstatymai, kurie įtvirtina konkretų išankstinį įvairių fondų ir programų finansavimą, numatant jo dydį kaip tam tikrą procentą nuo akcizų ir mokesčių.
Būtent taip būdavo finansuojamas Kultūros rėmimo fondas. Į jį patekdavo 3 proc. akcizo pajamų, gautų už parduotus alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką, bei 10 proc. lėšų, gautų iš loterijų ir azartinių lošimų mokesčio.
KT priėmus tokį nutarimą, Kultūros rėmimo fondas liko be finansavimo.
Šio fondo lėšomis Kultūros taryba finansavo įvairius meninius, edukacinius projektus, skyrė stipendijas.
Ministras išskyrė svarbiausius pokyčius
Po posėdžio ministras savo feisbuko paskyroje taip pat išskyrė pagrindinius pokyčius, kuriuos žadama įgyvendinti:
- Keičiasi kultūros projektų finansavimo modelis – savo galiojimą baigia Kultūros rėmimo fondo įstatymas, papildomas LKT įstatymas tokiomis nuostatomis, kurios užtikrins Kultūros rėmimo fondo lėšomis vykdytos veiklos tęstinumą. Finansavimas kiekvienais metais atkeliaus iš valstybės biudžeto;
- praplečiama LKT ekspertų bazė – ekspertais galės būti ir kultūros ar meno organizacijų vadovai, LKT nebereikės derinti su ministerija konkretaus ekspertų skaičiaus;
- LKT veiklos administravimui, kultūros ir meno tyrimams – ne daugiau 10 proc. visų per metus skiriamų lėšų;
- didėja NVO sektoriaus reikšmė – daugiau NVO atstovaujančių rinkėjų, kurie atrinkinės 20 pretendentų į LKT narius;
- kadencijos eigoje pakeisti LKT narį bus paprasčiau – nebereikės naujų rinkimų, kitas narys bus renkamas iš likusių 10 pretendentų, atrinktų anksčiau;
- nustatoma privaloma administracijos direktoriaus pareigybė administracijos struktūroje. Administracijos direktorius pavaduos LKT pirmininką jam negalint eiti pareigų, jį atleidus ar nepaskyrus;
- LKT ekspertai tampa vieši praėjus trims mėnesiams po paraiškų vertinimo;
- rengiamasi valstybei priklausančių muziejų iškėlimui iš LKT finansuojamų projektų;
- vystoma idėja norint pritraukti privataus sektoriaus paramą atskirai LKT programai.
