Apie artėjančio festivalio nuotaikas, temą bei organizacines paslaptis 15min.lt pokalbis su šio festivalio informacijos koordinatore Gintare Kašelionyte.
– Kodėl šių metų „MJR“ gaubia tiek daug paslapties?
– Nesijaučiame festivalį slepiantys nuo žmonių ar kaip nors specialiai miglojantys pasiruošimo kasmetiniam renginiui procesą. Galbūt dėl suplanuotai mažos publikos natūraliai susitelkiame ties kūrybine dalimi, kuri šiais metais mums yra svarbiausia prioritetų sąraše.
Ruošiamės labai nuoširdžiai ir kruopščiai, nes patiems ištikimiausiems lankytojams ir gerbėjams, kuriems ir dedikuojame šį festivalį, norime parodyti išties ypatingą „Juodaragį“ – glaustą, paremtą laisva kūryba ir spontaniškais projektais, be kai kurių didiesiems „Mėnesiams Juodaragiams“ būdingų atributų.
Galbūt dėl tokių mūsų pačių ambicijų antrame plane lieka festivalio sklaida žiniasklaidoje ir viešose erdvėse, tačiau tikime, kad per beveik du veiklos dešimtmečius užsitarnavome publikos pasitikėjimą ir galime sau leisti palikti nedidelę intrigą (šypsosi).
– Kuo ypatingas/išskirtinis bus šis XVII festivalis?
– Na, visų pirma ypatingas festivalio mastas, nulemtas festivalio tradicijos kas ketvirtus metus „susiglausti“. Trys dideli, vienas mažas. Paskutinis glaustas „MJR“ epizodas buvo 2010-aisiais Aukštadvaryje. Tą ištikimesni festivalio dalyviai turėtų gerai prisiminti, kaip ir nepamirštamą Velnio duobės atmosferą.
Tąsyk turėjome 1000 lankytojų, aibę keistos programos ir velnišką orą. Šiemet, laikydamiesi cikliškumo, įsikursime gamtiškai turtingoje vietoje – Skinderiškio dendrologiniame parke, dėl kurio unikalumo ir, kartu jautrumo, įprastą „Juodaragį“ būtų surengti mažų mažiausiai įžūlu.
Mažojo festivalio ypatingumas – jo kameriškumas, jaukumas ir šeiminė nuotaika
Mažojo festivalio ypatingumas – jo kameriškumas, jaukumas ir šeiminė nuotaika. Daug scenose pasirodysiančių, ar erdvėje išdėliosimų projektų bus parengti specialiai šiam Juodaragiui.
Skatiname ilgamečius festivalio atlikėjus burtis į neįprastus junginius, taip atrandant naują tradicijos tąsą. Parke daug retų medžių, tvenkinių, riedulių. Jis beveik visas išdaigintas iš sėklų ir apsodintas vieno žmogaus – parko kūrėjo Kęstučio Kaltenio rankomis.
Tai tobula vieta klaidžioti ir pasiklysti, taip susiliejant su gamta, netikėtai atrandant kiek neįprastai pateiktus meninius užmanymus, padedančius prisilieti prie šiek tiek kita spalva nušviestos baltų kultūros.
Mes, patys festivalio organizatoriai bei savanoriai, taip pat stengiamės save išreikšti kuo neįprastesniais būdais. Tai sudaro terpę savitai ir drauge labai savai atmosferai, kurioje kiekvienas svarbus, kiekvienas ypatingas.
Iš pirmo žvilgsnio kiek neįprasta ir šiųmetė festivalio tema „Miego ir sapnų teritorija“, kuri suvienys būrį netradiciškai mąstančių žmonių, skaitysiančių paskaitas, vesiančių užsiėmimus ar pasirodysiančių scenose. Šiemet leidžiame sau įsileisti kiek daugiau ekscentrikos, avangardo ir eksperimentų.
– Per kiek laiko (apytiksliai) buvo išpirkti visi (1500) bilietai? Ar prieš pat festivalį bus suteikta dar viena galimybė įsigyti bilietus? Daugybė žmonių vien Jūsų „Facebook“ paskyroje ieško papildomų bilietų ar jų perpardavinėtojų...
Planuojame nedidelę papildomų paskutinių bilietų pardavimo akciją netrukus, tačiau nenorime ažiotažo ir peštynių dėl bilietų.
– Bilietai buvo išpirkti per vieną mėnesį ir penkias dienas. Toks spartumas nustebino mus pačius, tačiau, pripažinsiu, jog apsidžiaugėme turėsiantys daugiau laiko programos organizavimui.
Planuojame nedidelę papildomų paskutinių bilietų pardavimo akciją netrukus, tačiau nenorime ažiotažo ir peštynių dėl bilietų. Nuoširdžiai nesuprantame piktinimosi faktu, jog bilietų nebėra.
Manome, jog jeigu žmonės iš tiesų gerbia festivalio idėjas, kurių viena būtent ir yra tradicija kas ketvirtus metus rengti mažą įvykį, tai galimybės įsigyti bilietą nebuvimas, neturėtų virsti pasipiktinimu ir asmeninių ambicijų įžeidimu. Juk festivalių dar bus (šypsosi).
– Papasakokite daugiau apie pačią festivalio temą „Miegas ir sapnai“: kaip ši tema atliepia baltiškąją kultūrą ir senąsias tradicijas? Kokiomis patirtimis žadate pasidalinti su festivalio lankytojais?
– „Miegas ir sapnai“ apipins šių metų Sapnų ir Nemigos scenas, paskaitas, filmus, specialiuosius projektus. Tema gili, paslaptinga, magiška, liečianti tiek vidinį žmogaus pasaulį, tiek gamtą – dangų, pievas, augalus.
Tradicijoje miego ir sapnų tema atliepiama galbūt ne taip gausiai, kaip kai kurios buvusios MJR temos, tačiau baltų kultūroje ji taip pat egzistuoja įvairiais magiškais pavidalais. Ji subtili, jautri, gal kiek ramesnė, pulsuojantis tarp žmogaus sąmonės ir pasąmonės, gyvenimo ir mirties.
Kartu su šia tema pasirodys „Žvaigždių stovykla“ (Juodaragio observatorija), veiksianti etnokosmologijos mokslo pagrindais, aiškiariagystės menas, neįprastas projektas „Sapnų mašina“, kurį, beje, savo rankomis ruošia vienas iš ilgamečių „MJR“ organizatorių. Tikimės neįprasto kolektyvinio sapno, tad kviečiame gongų meistrą.
Nors festivalis bus mažas, tačiau jo tema plačiai aprėps nakties, sapnų, kosmoso ir gretimus vaizdinius tradicinėje kultūroje. Stengiamės sukurti terpę atvykusiems peržengti kasdienes mąstymo ribas.
– Pagal ką kasmet atsirenkate atlikėjus/kolektyvus „MJR“ scenoms? Kas yra šių metų scenos įžymybės?
– Greičiausiai esminis atrankos kriterijus yra mūsų pačių, organizatorių grupės, pomėgiai, įsivaizdavimas bei matymas, kaip vienas ar kitas meninis impulsas atitinka festivalio koncepciją, kaip jis eina koja kojon su baltiškomis idėjomis.
Esame jiems dėkingi už visus gaunamus pasiūlymus, nesvarbu, net jeigu kartais jie ne visai tinka festivaliui
Nesame uždari, nuolat eksperimentuojame. Turbūt „Mėnuo Juodaragis“ žanro prasme yra vienas neaprėpiamiausių festivalių Lietuvoje.
Daug „MJR“ atlikėjų, ypatingai iš Lietuvos, yra mūsų geri draugai ar pažįstami. Per ilgus metus susidraugavome ir su daugybe užsienio kolektyvų.
Kai kurie jų, mūsų padedami rengia koncertus Lietuvoje, tad susiklostant palankioms aplinkybėms jie kartas nuo karto grįžta ir į festivalį.
Neslėpsime, kai kuriuos muzikinius atradimus padeda padaryti mūsų publika, kuri, manome, yra ganėtinai lojali ir žingeidi. Esame jiems dėkingi už visus gaunamus pasiūlymus, nesvarbu, net jeigu kartais jie ne visai tinka festivaliui.
Tai rodo, jog žmonėms rūpi, kas lips ant scenos. Faktas, kad žmonėms ne vis tiek, ką mes darome visus metus, vienok įpareigoja, kitavartus skatina tikrai preciziškai rinktis ir atsakingai vertinti. Mėgstame savo publiką už neabejingumą ir iniciatyvumą.
Šiais metais pagrindinė „Mėnesio Juodaragio“ scenų žvaigždė bus post punk žanro atstovai, poetiški britai „And Also the Trees“, kurie savo laiko patikrinta ir ne vieną pasaulinę legendą įkvėpusia muzika panardins publiką į sapnišką, brolišką melancholiją tarp daugybės Skinderiškio parko medžių.
– Atvykstantiems į festivalį – ką būtina žinoti? Turėti su savimi? Ir ką palikti namuose?
– Atvykstantiems visuomet rekomenduojame pasidomėti orų prognozėmis, nes gera jausena festivalyje dažnai priklauso nuo pasiruošimo priimti dangaus dovanas.
Šiemet taip pat akcentuojame vietos, kurioje vyks festivalis, natūralumą, kuris neužtikrins patogaus apšvietimo visomis judėjimo kryptimis, tad skatiname pasiimti šviesos (žibintuvėlių ar žvakių). Dar pravers vanduo, palapinė, miegmaišis, šiek tiek maisto ir atvira siela, pasirengusi pasiimti tai, ką paruošėme.
Nesivežti... Gal reikėtų tik nerimo ir nuogąstavimų, mat klojame ramybei, sapnams, poilsiui ir pažinimui dėkingą atmosferą.
