Išskirtiniu dailininkės S.Kanaverskytės, surengusios ne vieną parodą, nuopelnu Klaipėdai laikomi Jūros šventės karnavalai, kuriuos moteris kūrė 18 metų.
Pati moteris teigė tokią ypatingą dieną patyrusi itin daug įspūdžių ir nė negalvojusi, jog ceremonija būsianti tokia iškilminga. Į aikštę abi kūrėjas atlydėjo riteriai.
„Nepamirštama šventė, o jei Dievas duos aš atidirbsiu už tą žiedą dar kita tiek, kiek esu dirbusi. Įsipareigoju prieš visą Klaipėdą“, – sakė menininkė, surengusi ne vieną parodą.
Dar vienas žiedas atiteko choreografei Agnijai Šeiko. Ši moteris ne tik choreografė, bet ir šokėja, šiuolaikinio šokio pradininkė Klaipėdoje, įkūrusi savo vardą šokio teatrą, garsinanti miestą Lietuvoje ir užsienyje. Moteris į Klaipėdą pritraukia talentus. Savo kūrybai renkasi netradicines erdves, paliečia socialines ir istorines temas.
A.Šeiko jau yra įvertinta Auksiniu scenos kryžiumi, o šiemet skirta Nacionalinė kultūros ir meno premija.
„Žinoma, labai labai ačiū miestui. Su miestu yra toks dramatiškas mano santykis, niekaip manęs nepaleidžia... Dabar dar labiau tai jaučiu. Prieš 15 metų ilgametė bendražygė Goda sakė: „Grįžk, turime sukurt kažką, kad būtų įrašyta į pasaulio meno ir šokio žemėlapį“. Tas sprendimas grįžti buvo dramatiškas.
Atrodė – mieste, mane paleisk.. Bet tas smėlis niekaip nepaleidžia ir vis užpusto, bet esu labai laiminga dabar. Talentas negali būti vienas, turiu nuostabią bendražygių komandą – mano brangiausi šokėjai – gyvena mano širdyje. Tai padaro mano gyvenimą laimingu, dėl ko apskritai verta būti. Žinoma, ir mano šeima, kuri palaiko visada“, – sakė A.Šeiko, linkėdama per kūrybą susitikti su savimi.
Vienas paskutiniųjų įspūdingų choreografės darbų – Neringos kultūros sostinės atidarymo spektaklis ant vandens.
Kviečia daryti gerus darbus
Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas sveikindamas klaipėdiečius su miesto švente ragino pirmiausia savęs paklausti: „Ką galiu dar padaryti savo miestui?“
Anot miesto vadovo, paprastai nepraleidžiama proga paklausti, ką miestas visiems mums padarė, tačiau šia proga derėtų pamąstyti atvirkščiai. Galbūt galvoje kirba idėja, sprendimas, siūlymas, kuriuo norėtųsi pasidalinti ir tai būtų dovana miestui.
Pasak V.Grubliausko, nederėtų pamiršti, kad gyvename ypatingu laikotarpiu, tad atsakomybė tenka kiekvienam iš mūsų, o geru darbu šiuo metu galima įvardinti ir tiesiog pasiskiepijimą.
Mero sveikinimo žodžiai sklido ir garbingais žiedais apdovanotoms menininkėms.
„Šios dvi kūrėjos, kurios su šypsena keliavo į šią sceną, padarė didžiulį darbą, kuris nebaigtas, kaip ir istorija, kuri nesibaigia“, – sakė V.Grubliauskas, kultūros magistro žiedą vadindamas begaliniai garbingu įvertinimu, o taip pat ir įpareigojimu.
Garbingu kultūros magistro žiedu iki šiol apdovanoti jau 38 iškilūs menininkai.
Kultūros magistrai Klaipėdoje renkami nuo 2003 metų.
Klaipėdos kultūros magistro vardo suteikimo iškilmės siejamos su tariamu ar tikru Kryžiuočių ordino magistro žiedu, rastu Klaipėdos piliavietėje, ir su Mėmelio pilimi – praeityje buvusia nuožmiausia tvirtove Kryžiuočių ordino kovoje prieš Lietuvą.
Paskutinysis ordino magistras Albrechtas Brandenburgietis privertė sprukti visus nepaklusniuosius senbuvius iš Mažosios Lietuvos.
Manoma, kad šis magistras Klaipėdos pilyje, kai buvo ją apsiautęs, siekdamas nubausti nepaklusnųjį pilies kunigaikštį, galėjo pamesti savo brangų žiedą. Galima spėti, kad žiedo savininkas ilgai jo ieškojo, tačiau jį pavyko rasti tik archeologams bemaž po 500 metų.
