Iškalbingi skaičiai
Lietuvos muziejai pastaraisiais metais sulaukia vis daugiau lankytojų. Ne išimtis ir Žemaičių muziejus „Alka“. Nepaisant uždarytų dviejų padalinių, pernai sulaukta daugiau kaip 38 tūkst. lankytojų. „Šiandienos muziejininkai laužo stereotipus, patenkindami kintančios visuomenės poreikius, sudomindami įvairiomis veiklomis. Siekiant suaktualizuoti muziejinį objektą, reikia ieškoti kelio pas lankytoją per jo kasdienybę ir per tai, kas jam aktualu čia ir dabar. Pasiekus lankytoją, bus rastas raktas ir į užvertą muziejaus lobyną“, – apie dermės paieškas, pastangas pristatyti Žemaičių muziejaus „Alka“ turimus turtus bei kolekcijas ir tapti didesniu traukos centru Žemaitijos regione atskleidžia direktorė.
Daugiau kaip per devynias dešimtis metų Žemaičių muziejus „Alka“ tapo svarbiausiu muziejumi Žemaitijoje nuo archeologijos iki šiuolaikinio meno su beveik 156 tūkst. muziejinių vertybių. Pastaruosius dešimtmečius muziejus augino lankytojų skaičių, plėsdamas paslaugų spektrą ir įgyvendindamas muziejinę veiklą Žemaičių kaimo muziejuje, Žemaičių vyskupystės muziejuje Varniuose, Telšių ješivoje, Rainių Kančios koplyčioje, Bernardinų vienuolyno komplekse įkurtoje laikinojoje Sakralinio paveldo ekspozicijoje.
Muziejaus siekis supažindinti su krašto kultūros palikimu, dvarų klestėjimo laikotarpiu, reikšmingu sakraliniu paveldu, Telšiuose gyvenusių žydų ir jų kultūros paveldo istorija, Žemaitiją sukrėtusių karų ir kitų negandų įvykiais, nuodugniai pristatyti savito etnografinio regiono reikšmę, žmonių buitį, Žemaitukų veislės arklių genofondą, rengti edukacijas, organizuoti renginius ir plėtoti kitokią muziejinę veiklą neliko nepastebėtas.
Per 2023 m. surengti 298 edukaciniai užsiėmimai, kuriuose dalyvavo 5156 žmonės, surengta 150 ekskursijų, subūrusių beveik 2900 lankytojų. Muziejininkai pernai suorganizavo 47 renginius, kuriuose apsilankė beveik 10 tūkst. žiūrovų. Ryškiausi pastarųjų metų renginiai: Užgavėnės Žemaičių kaimo muziejuje, vieno eksponato parodos Sakralinio paveldo ekspozicijoje, poezijos, muzikos ir kūrybos vakarai „Bijūnams žydint“ bei „Jurginams žydint“, Europos archeologijos dienos, Telšių ješivos ekspozicijos atvėrimas lankytojams ir Pasaulio teisuolių atminimo ženklo, skirto Žydų gelbėtojų atminimui įamžinti, atidengimo ceremonija.
Bendradarbiaujant su kitais muziejais, parengtos ir eksponuotos jungtinės parodos, įgyvendinti tarptautiniai projektai: „39-oji tarptautinė medalio ir mažosios skulptūros kūrėjų stovykla Telšiuose“, amatų ir kulinarinio paveldo šventė „Žemaitiu gīvastis“, kurioje dalyvavo tautinės muzikos ir šokio grupė iš Taivano, renginyje pristačiusi nacionalines šalies tradicijas, arbatos gėrimo ceremoniją, Toros studijų stovykla Telšių ješivoje, inicijuota Izraelio Aterat Shlomo ješivos bendruomenės, partnerių teisėmis dalyvauta projektuose „Baltų kelias“ ir „Tarptautinis Chaimo Frenkelio vilos festivalis“.
Kur du stos: padarys daugiau
„Žemaičių muziejus „Alka“ pozityviai žiūri į tarpinstitucinį bendradarbiavimą ir stengiasi būti atviru partneriams. Tai sukuria sąlygas ilgalaikiam ir produktyviam darbui. Kur du stos: padarys daugiau, todėl mūsų kolektyvo pozityvus požiūris į galimybę dirbti kartu su kitomis institucijomis leidžia užmegzti abipusiai naudingus santykius su kiekvienu iš partnerių. Bendradarbiaujant su kultūros, meno, švietimo, ugdymo įstaigomis, klubais ir kitais partneriais suorganizuotos konferencijos, vyko parodų ir leidinių pristatymai, kultūriniai renginiai, pilietiškumo pamokos“, – akcentavo direktorė E. Stonkevičienė.
„Žemaičių muziejaus „Alka“ veiklos pagrindas yra ir reikšmingos kolekcijos, ir ekspozicijos, grįstos naratyvu, todėl imtasi įgyvendinti muziejų ekspozicijų mobilumo projektą, kurio rezultatas – parengtos eksponuoti dvi parodos „Spalvingas Adomo Galdiko kūrinių lobynas“ ir „Žemaitijos dvarų perlai“. Jas lankytojams jau pristatėme Zanavykų, Molėtų muziejuose ir Panemunės pilyje, o šių metų lapkritį A. Galdikui skirta paroda sukvies lankytojus į Alytaus kraštotyros muziejų“, – informavo direktorė.
Greta turtingos muziejinės ir kultūrinės veiklos su tiesioginiais lankytojais, aktyvaus pulso neprarado ir virtuali erdvė: dalyvaujant partnerio teisėmis Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos projekte „Dvarų dokumentų skaitmeninimas“ atrinkti ir susisteminti 500 vnt. dvarų dokumentų skaitmeninimui, per metus suskaitmeninta ir į LIMIS metaduomenis įvesta beveik 1300 pagrindinio ir pagalbinio fondo muziejinių vertybių (iš viso virtualiai apžiūrėti galima per 14 tūkst. kultūros paveldo objektų), surengtos 4 virtualios parodos, aktyviai veikia socialiniai tinklai, apie muziejų aktualizuojančias saugomas istorines vertybes išspausdinta 19 straipsnių, parengti 47 pranešimai spaudai ir 9 publikacijos, 10 TV ir radijo reportažų.
Pasivyti laiką
„Pastarojo penkmečio muziejaus paveikslą tapyčiau projektinės veiklos ir meninių vertybių kraustymo štrichais. Savo darbą muziejuje pradėjau kraustynėmis ir, panašu, jog panašiai baigsiu pirmąjį penkmetį: su grįžtančiais lobynais namo, į „Alkos“ muziejų bei Varnius“, – iššūkius, artėjančius prie virsmo taško apžvelgė E. Stonkevičienė.
Greta muziejinės ir kultūrinių projektų veiklos galiausiai pasiekta finišo tiesioji įgyvendinant du didelės apimties investicinius projektus „Žemaičių muziejaus „Alka“ modernizavimas“ ir „Žemaičių vyskupystės muziejaus aktualizavimas, gerinant muziejinės kultūrinės veiklos įvairovę“.
Projektai finansuoti iš Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų. Pastatų kapitalinio remonto darbus atliko generalinis rangovas UAB „Infes“. Vykdant projektus, taip pat atliktas ir ekspozicijų atnaujinimas Žemaičių muziejaus „Alka“ pagrindiniame pastate Telšiuose, o Žemaičių vyskupystės muziejuje Varniuose varpinės bokštą praturtino keturi nauji varpai. Muziejaus atnaujinimo darbai – puiki galimybė kurti įdomią aplinką, pritaikant turimus kultūrinius resursus ir erdves šiuolaikiniam muziejų lankytojui.
Muziejaus vadovė neslepia, kad pandemija bei investicinių projektų įgyvendinimo laikotarpis sulėtino tempą, užtruko bemaž 150 tūkst. eksponatų paruošimas ir perkėlimas į kitas saugojimo vietas.
„Po šio mums tekusio ir sėkmingai įveikto iššūkio drąsiai galiu pasakyti, kad muziejaus kolektyvas pajėgus įveikti daug: net ir be patalpų aktyviai vykdyti muziejinę veiklą bei išpildyti iškeltus uždavinius, tad 2024-aisiais liko tik pavyti prarastą laiką. Netrukus prasidės tikrasis muziejaus gyvenimas. Esu dėkinga kiekvienam, kuris savo darbu prisidėjo ir prisideda prie svarbiausio Žemaitijoje muziejaus vardo pateisinimo“, – sakė direktorė, papildydama mintį, jog šio amžiaus muziejaus branduolys yra ne vien turimos vertybės ir bazė. Muziejaus progresas priklauso nuo teisingo požiūrio, tad tai, kas vyksta greta – irgi ne mažiau reikšmingi dalykai: ekspozicijų konsultanto pasisveikinimas, patrauklus patalpų interjeras, įdomios interakcijos, aplinka, ekspozicijų aprašai, įtrauki gido ekskursija, įtraukiančios edukacijos ir kokybiška komunikacija.
