Ką gali žodžiai? Būdami ne tik mūsų bendravimo pagrindu, jie pasitelkiami meninėje kūryboje, taip sukuriant ir vystant atskirus žanrus, grįstus būtent kalbiniais elementais ir šių raiška.
Daugeliui yra labiau pažįstamos to rašytinės formos, kaip literatūra ir ypač poezija, tačiau kas nutinka, kai žodžių magija iš popieriaus perkeliama ant scenos, o plunksna iškeičiama į mikrofoną, trinant ribas ne tik tarp skaitytojų ir klausytojų, bet ir skirtingų meno disciplinų?
Pradėkime nuo to, kas yra pastebimiausia netoliese ir įgauna vis platesnius mastus bei aktyvesnį kultūrinį pagreitį.
Lietuvoje jau daugiau nei dešimtmetį sparčiai populiarėja atliekamosios ir raiškiosios slemo poezijos (poetry slam) fenomenas, suteikiantis alternatyvią atsvarą tradiciniams poezijos skaitymams, siekiantis įtaiga pagyvinti pasirodymą ir plečiantis pačią literatūros sampratą.
Tekstai savo turiniu neturi jokių apribojimų, jie neretai yra improvizuojami, svarbią vietą užima ekspresija, tonas ir, be abejonės, pati žinutė, betarpiškai adresuojama susirinkusiems, kurių nevengiama ir provokuoti. Bet kokios papildomos priemonės yra draudžiamos – – ant pakylos yra tik atlikėjas ir kūryba. Skaitymai vyksta turnyro principu: iš minios išrinkti klausytojai vertina slemerius dešimtbalėje skalėje, kol per kelis etapus išrenkamas nugalėtojas.
Kad ir kaip slemas spėjo paplisti didžiuosiuose šalies miestuose, Vilniuje ir Kaune, reiškinys dar yra gana jaunas, tačiau jo susikūrimas globalesniu lygmeniu irgi nėra toks senas: menininko Dariaus Jurevičiaus 2012 m. sudarytoje knygoje „Slemas Lietuvoje“ žanras kildinamas iš devinto dešimtmečio (maždaug 1984 m.) Čikagos džiazo barų. Kadangi JAV ir taip turėjo ilgametę poezijos ir džiazo tradiciją, labiausiai girdimą jazz poetry (poezijoje, atliekamoje grojant džiazui) muzikiniame stiliuje, slemas netruko prigyti ir paplisti.
Vakarų Europos slemo poezijos sambūriai tampa platforma prabilti apie politines, socialines ir kultūrines problemas.
„Cikliškus skaitymus papildė varžybos tarp skirtingoms valstijoms atstovaujančių slemerių komandų. Reiškiniu susidomėjo spauda ir kitos medijos. Ėmė vykti ir daugiadieniai čempionatai. Slemo vertybes labai greitai pasigavo Europa, kiti žemynai. Taip slemas tapo pasauliniu reiškiniu – žinomiausia įprastų skaitymų alternatyva“ – rašoma toje pačioje knygoje, kurioje pirmasis vietinis poetry slam renginys įvardijamas vykęs 2008 metais Šakių rajono sodyboje, o tais pačiais metais, jau oficialiau, įvyko ir Mokytojų namų kiemelyje Vilniuje. Solidžiausias lietuvių pasiekimas tarptautinėje slemo arenoje – Europos čempionatą 2014 m. laimėjęs Žygimantas Kudirka.
Anapus oficialių čempionatų, slemas skirtinguose regionuose turi skirtingas tradicijas – pavyzdžiui, Vakarų Europos slemo poezijos sambūriai tampa platforma prabilti apie politines, socialines ir kultūrines problemas, būti išgirstiems, kuomet kitur pasisakyti nėra galimybių. Taip slemas tampa priemone marginalizuojamoms visuomenėms grupėms dalintis patirtimis ir pajusti solidarų bendruomenės ryšį, taip pat ieškoti išeičių bei sprendimų. Kitur slemo poezija įgauna labiau konfliktinį atspalvį, besiremiantį reperių dvikovos (MC battle) formatu ir primenantį nuo seno Europoje vykstančias žodines varžytuves, kai siekiama poetine išmone kuo labiau išplūsti ir įžeisti oponentą.
Labai svarbu pridėti, kad slemo sėkmę ir pripažinimą užtikrino tiek hip-hop’o kultūra, tiek dainuojamoji poezija ir ypač performatyvusis spoken word (angl. „sakytinio žodžio“) menas, istoriškai egzistavęs greta įprastosios poezijos ir itin glaudžiai susijęs su šnekamąja, gatvine kalba, peržengiančia normatyvus ir pasižyminčia laisva forma. Todėl spoken word reikšmė šiame kontekste yra svaresnė, kadangi jau nuo Antikos laikų vadinamajam „šnekamajam žodžiui“, kaip ir apskritai kalbėsenai, buvo atitinkamomis aplinkybėmis suteikiama meninė vertė: pradėtas akcentuoti žodžių žaismas ir pats skambesys, dėl ko į kalbą pradėta žiūrėti, kaip į estetinę priemonę, besiremiančią garsu. Atsirado retorikos ir oratorystės menas, kurio pagrindu irgi buvo tarpusavyje varžomasi, ir kas buvo laikoma savotišku sportu.
Plati spoken word sąvoka vartojama nusakyti tiek tai pačiai slemo poezijai, tiek repo muzikai. Būtent repas yra ta populiariosios muzikos šaka, kuri žodžio galią perkėlė į pirmą planą, gausesniais pavertė kūrinių tekstus ir pirmenybę dainose pradėjo teikti rimavimui, kas sekė vienu iš esminių poezijos elementų – ritmu. Galų gale, pats pavadinimas rap dažnai šifruojamas kaip rhythm and poetry (angl. „ritmas ir poezija“). Tad poezija tokiais keliais pamažu ėmė iš knygų ir eilėraščių rinkinių keltis į sceną, kurioje atsirado vietos improvizacijai bei performatyvumui, o rašytojais ir atlikėjais gali tapti bet kas, žmonės „iš gatvės“, kurie paprasčiausiai turi ir nori kažką pasakyti. Toks žanro išsilaisvinimas iš kanono ir profesionalumo ženkliai prisidėjo prie to, kad daugeliui, laikančių save nemokančiais valdyti žodžio arba neįsivaizduojančių savęs ant scenos, atsirado drąsos išmėginti jėgas atviroje slemo platformoje.
Prieš dvejus metus poetry slam tvirtas šaknis įleido ir Kaune menininkų namuose įvyko pirmasis tokio pobūdžio renginys, dabar išaugęs iki to, kad susirinkusieji dažnai netelpa salėje.
Galima laikyti proginiu įvykiu arba tiesiog puikiu sutapimu, kad dviejų metų KMN slemo sukaktis liepos 25 d. 20 val. bus pažymėta nemokamu ir anglų kalba vyksiančiu pasirodymu „Trenksmas“, kurio pavadinimas tikslingai žaidžia su žodžio slam reikšme.
Scenoje pasitrankyti žodžiais ir ritmu atvyks Blesz iš Nyderlandų bei Brandon Wint iš Kanados, o vietinio palaikymo draugiją suteiks lietuvis Kaseta.
Blesz – Lietuvoje prieš metus jau koncertavęs spoken word kūrėjas, reperis ir didžėjus, kurio muzika apibūdinama kaip emocionaliai intensyvi, o žodžiai talpina nuoširdumą ir kritiką suderinančią žinutę.
Praėjusiais metais jis išleido albumą „Triple double“, kuriame susilieja dinamiški hip-hop ritmai ir žodžių dėlionių žaismė, įtaigiai išsakanti tiek asmeninius, tiek platesnius visuomeninius ir kultūrinius potyrius. Blesz taip pat yra vienas „Word Up“ judėjimo dalyvių, kuriančių tokio paties pavadinimo tinklalaidę, siekiančią skatinti saviraišką per poeziją ir spoken word, tokiu būdu pasisakant už socialinę įvairovę.
Tuo tarpu Brandon Wint – lyriškesniam ir ramesniam pasakojimui artimesnis atlikėjas, kurio garsinį pagrindą sudaro gyvi instrumentai, plaukiantys šiuolaikinės klasikinės muzikos ir džiazo linija. Kanadietis taip pat 2018 m. išleido savo antrąjį albumą „Infinite Mercies“, o šiame dominuoja tematinis santykis su religija, kosmosu, protėvių išmintimi, savęs bei tiesos paieška ir humaniškuoju gailesčiu – visa tai susipina su žmogiškųjų jausmų palete, kurioje ryškiausiai sužiba atvirumu grįstas B. Wint ryšys su meilės idėja. Būdamas meno mokytoju, poetas daug dėmesio skiria naratyvui, kuris atspindi storytelling (angl. „istorijos pasakojimo“) kryptį, dažnai būdingą ir hip-hop’ui.
Būtent iš hip-hop arenos atkeliauja kaunietis Kaseta, esantis netrumpą penkiolikos metų stažą turinčiu repo ritmų prodiuseriu, šioje kultūroje vadinamu beatmaker’iu.
Kūrėjas pripažinimą ir vardą užsitarnavo aprūpindamas įvairius Lietuvos reperius instrumentalais, kad ant jų būtų „užkrautos“ eilutės, rimai ir stulpeliai. Šįkart tą Kauno menininkų namuose darys jau pristatytas miesto lyrikas Blesz, pritaikydamas savo žodinę išmonę tvirtai ir kietai Kasetos ritmikai, labiausiai atstovaujančiai klasikinėms hip-hop srovėms, kuriose taip pat pasigirsta džiazo motyvų, puikiai derančių su spoken word pliūpsniais.
Iš to galima spręsti, kad artėjantis „Trenksmo“ renginys Kaune suteiks gana retą progą iš arčiau ir gyvai susipažinti su skirtingomis bei lanksčiomis žodžio meno kultūros pakraipomis, repą, slemą ir poeziją suvienijančiomis į platų spoken word spektrą.
Negana to, po praėjus penkioms dienoms nuo „Trenksmo“, liepos 30 d. 19 val., vyks jubiliejinis KMN slemo vakaras, kuriame sudalyvaus Amsterdamo spoken word festivalio organizatoriai, tarp kurių ir Blesz.
Abu šie renginiai gali padėti suprasti ir tai, jog žodžių poveikiu grįstas menas šiandien pasaulyje vis dažniau pasigirsta kaip metodas garsiau ištarti tai, apie ką nutylima populiariojoje žiniasklaidoje.
Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje tokie spoken word artimi atlikėjai, kaip „Sleaford Mods“ ir Kate Tempest, pasipriešinimu reaguoja į politines suirutes, o praeitais metais apie afroamerikiečių problemas repuojantis Kendrick Lamar buvo apdovanotas Pulitzerio premija, kas rodo, jog ir hip-hop kūryba jau įsileidžiama į visavertės literatūros lauką.
Galbūt kai slemu susidomi vis daugiau jaunų žmonių, o renginiuose sušmėžuoja svečiai iš užsienio, ir Lietuvoje atsiras tradicija, spoken word poveikį ir įtaką išnešanti už gražios saviraiškos formos ribų?
