Žurnalo viršelyje – Olego Surajevo knygos inspiruotas kiek chuliganiškas klausimas „Knygą gali parašyti bet kas?“ ir šeši žinomi veidai, kurių kūriniai tapo ar pretenduoja tapti bestseleriais. Nė vienas šių autorių greičiausiai niekada nebus Rašytojų sąjungos narys, jų pavardės nebus linksniuojamos mokykliniuose vadovėliuose, bet jų knygas jau dabar skaito dešimtys tūkstančių žmonių. Apie tai, kas knygų pasaulyje iš tiesų populiaru, o ne tai, ką už uždarų durų nusprendžia ekspertų komisijos, ir rašoma naujajame žurnale.
„Norėjome priminti, kad knygos – ne tik elitinė literatūra, kuriai netrūksta nei valstybės paramos, nei kultūrinės žiniasklaidos dėmesio. Didžioji dalis knygų yra tiesiog malonus būdas praleisti laisvalaikį, smagi pramoga. Žodis „populiari“ nebūtinai reiškia „prasta“, greičiau – atvirkščiai, – pranešime žiniasklaidai sako žurnalo vyriausioji redaktorė ir BALTO leidyklos vadovė Daina Žemaitytė. – Kita vertus, kartais knygos atsiradimo istorija yra ne mažiau įdomi už pačią knygą. Su kolegomis nuolatos svarstydavome, kodėl leidėjai taip retai tokias istorijas pasakoja. Beliko imtis to patiems.“
Viršelio tema atkreipia dėmesį į pastarojo meto tendenciją, kad vis daugiau, atrodo, su rašymu nieko bendro neturinčių žmonių išleidžia didelio atgarsio sulaukiančius kūrinius. Atsakymą į klausimą, ar tikrai knygą gali parašyti bet kas, žurnale pateikia bestselerių autoriai kunigas Algirdas Toliatas, komikas Oleg Surajev, juvelyrė Jurga Lago, aktorė, televizijos ir radijo laidų vedėja Beata Tiškevič, aktorius Marius Repšys ir reperis Kastytis Sarnickas-Kastetas.
Apie populiarumą skirtinguose žemynuose ir tai, ką nusipirko iš pirmo didelio honoraro, pasakoja Vilniaus knygų mugės svečias olandų rašytojas Hermanas Kochas („Vakarienė“, „Vasarnamis su baseinu“ ir „Griovys“). Kanadoje gyvenantis lietuvių kilmės autorius Antanas Šileika („Basakojis bingo pranešėjas“, „Laikinai jūsų“) prisimena, kodėl vaikystėje lankyti sekmadieninę lietuvių mokyklą jam buvo tikra kančia, o „Barbarosos“ ir kitų populiarių knygų apie karą autorius Robertas Petrauskas prisipažįsta, kad rašyti – ilgas, kruopštus ir alinantis darbas.
Žurnale galima išvysti, kaip atrodo Mardasavas ir sodyba, kurioje nemirtingą savo „Dziedą“ parašė ilgametis Jaunimo teatro šviesų dailininkas Romas Treinys, kaip knygos nebetelpa aktoriaus Juozo Budraičio namuose ir kaip jos tik pradeda kauptis jaunavedžių bibliotekose. Galima perskaityti neįtikėtiną istoriją apie tai, kad legendinis Paulo Coelho „Alchemikas“ į Lietuvą atkeliavo laiškuose šeimai, kokiomis versijomis apipinta Neapolietiškos sagos autorės Elenos Ferrante tapatybė ir koks genialus protas prieš šimtmetį į pasaulį paleido šaunųjį kareivį Šveiką, kurio naiviai išminčiai lenkiasi ne tik kandidatė į Lietuvos prezidentus, bet ir gausus būrys garsenybių.
Kiek sovietmečiu uždirbo rašytojai ir kokiais tiražais buvo leidžiamos knygos, išsiaiškino populiarių knygų apie Vilniaus istoriją autorius Darius Pocevičius. Kaip knygos gali gydyti, pasakoja biblioterapijos specialistė. Ryškiausias savo gyvenimo knygas vardija verslininkas Ilja Laursas, televizijos žurnalistė Rita Miliūtė ir aktorius Giedrius Savickas. Kaip veikia skaitytojų klubai Lietuvoje ir pasaulyje, aiškina jų įkūrėjai. Pasiūlymų, ką reikėtų įtraukti į geidžiamų skaitinių sąrašą, apžvalgoje pateikia rašytojas Marijus Gailius.
O desertui – šiaulietiška tarme parašytas šmaikštus romano „Pietinia kronikas“ autoriaus Rimanto Kmitos atsakymas į klausimą, už kiek galėtų parašyti knygos tęsinį.
„Rengdami žurnalą ne kartą išgirdome klausimą, kodėl tai darome, juk jis ne tik nemokamas – jame rašoma apie BALTO konkurentų knygas, – sako Daina Žemaitytė. – Atsakymas paprastas: mes taip pat skaitome ir mylime geras knygas, net jei jas išleido ne mūsų leidykla. Galite tai vadinti donkichotiška misija ar pradinukų naivumu, bet mes tikime, kad kuo daugiau žmonių paims į rankas knygą, tuo geriau bus mums visiems. Todėl leidėjams draugauti ir vieniems kitus palaikyti yra geriau, nei nuožmiai konkuruoti.“
Žurnalas išleistas padedant mecenatams – spaustuvei „BALTO print“ ir popieriaus didmeninės prekybos įmonei „Papyrus Lietuva“. Jis išspausdintas skirtingame kelių rūšių popieriuje, kuris naudojamas knygoms. Skaitytojai galės ne tik matyti, bet ir lytėdami pajusti, kaip skiriasi žurnalo puslapiai.
