Leidinys „Holokaustas nacių okupuotose Rytų ir Vakarų Europos valstybėse: tyrimai ir atmintis” lietuvių ir anglų kalbomis išleistas bendradarbiaujant Kauno IX forto muziejui, Tarptautinei komisijai nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti ir Kauno žydų bendruomenei.
Tiesa, pristatymo metu daug dėmesio skirta ne tik šiam leidiniui, tačiau ir visuomenės veikėjai bei rašytojai, pastaruoju metu daug kritikos sulaukusiai Rūtai Vanagaitei.
Kaip 15min sakė Kauno IX forto muziejaus direktorės pavaduotojas Marius Pečiulis, švietimo holokausto tema Lietuvoje trūksta.
„Labai dažnai išsakoma mintis, kad mūsų istorikai, jų akademiniai darbai yra nesuprantami, per sudėtingi visuomenei, todėl jie guli bibliotekų lentynos ir visuomenė jų neskaito. Tačiau leidiniai, atsiradę populiariame fone, tampa populiarūs, sukelia ažiotažą, susidomėjimą“, – sakė M.Pečiulis.
Muziejaus vizija ir misija, pasak M.Pečiulio, pasitelkiant išraiškos formas pasiekti visuomenę.
„Knyga – tik viena iš jų. Vyko konferencija, yra įrengta nauja interaktyvi ekspozicija apie žydus, nužudytus IX forte, sukurta edukacinė programa „Holokaustas Lietuvoje“. Muziejus turi skirtingas kryptis, skirtingas gaires. Kuo daugiau formų – tuo daugiau galimybių pasiekti visuomenę , pasiekti kuo didesnį sąmoningumo lygį. Švietimo Holokausto tema trūksta, bet tai turi būti daroma metodiškai, dėsningai, laipsniškai“, – sakė M.Pečiulis.
Kalbėdamas apie holokaustą kritikos R.Vanagaitei negailėjo Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacijų režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti direktorius Ronaldas Račinskas.
Diskusijoje Kaune dalyvavusio R.Račinsko teigimu, nereiktų kalbėti apie knygą „Mūsiškiai“, nes tai nėra tik knyga – tai visas R.Vanagaitės ir jos draugo Simono Wiesenthalio centro Jeruzalėje direktoriaus Efraimo Zuroffo projektas, kuriuo priešinama visuomenė.
„Tai labai svarbi ir skaudi mūsų istorijos dalis, turėtume ne remtis tam tikrais mitologiniais pasakojimais, nebijoti pačių skaudžiausių temų, kelti klausimus, ieškoti atsakymų ir pasakyti, kaip buvo. Pasakyti, kas čia buvo didvyriai, o čia – nusikaltimas žmoniškumui.
Manau, kad tai yra svarbu, o jei paskaitysime žiniasklaidos pranešimus ir komentarus, matosi priešingos nuomonės ir tie vaizdai yra kaip juodai baltos nuotraukos negatyvas ir pozityvam. Bet gyvenimas buvo spalvingesnis, ir tuos atsakymus reikia rasti.
Ne žydiškumas, vokiškumas ar dar kažkas lėmė vieno žmogaus konkretų veiksmą, o jo vertybių sistema.
Siekiame, kad savo krašto istoriją pažintume ir per emocinį santykį, vertybes“, – sakė R.Račinskas.
Apie visuomenės švietimą kalbėjo ir diskusijoje dalyvavęs Kauno žydų bendruomenės vadovas Žakas Gercas, mintimis apie Holokaustą dalinosi Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto prodekanas Linas Venclauskas.
Leidinio pristatymo metu užsiminta ir apie naujosios kartos Lietuvos istorikus, aktyviai dirbančius šioje srityje.
Leidinyje publikuojami trylikos autorių, tarp kurių yra ir visuotinį pripažinimą pelnę Holokausto istorijos tyrėjai, mokslininkai iš Estijos, Izraelio, Jungtinių Amerikos Valstijų, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos, Vokietijos, straipsniai.
Platų probleminį tyrimų lauką apimantis mokslinių straipsnių rinkinys yra aktualus ne tik akademinei, bet ir plačiajai visuomenei: vyresniųjų klasių moksleiviams, studentams, taip pat visiems besidomintiems Antrojo pasaulinio karo, žydų tautos ir Holokausto istorija bei istorine atmintimi.
