Be to, Vilniaus lenkų teatras „Studija“ yra bene vienintelė lenkiška meninė grupė Lietuvoje, kuri bando privilioti lietuvišką publiką – spektakliai rodomi su subtitrais, tad suprantami ne tik lenkų kalbą mokantiems žiūrovams.
Iki 2018 m. teatras buvo registruotas kaip asociacija ir žinomas kaip Vilniaus lenkų teatro studija. Prieš trejus metus prasidėjo naujas teatro gyvavimo etapas – įkurta viešoji įstaiga ir pakeistas pavadinimas. Dabar tai – Vilniaus lenkų teatras „Studija“. Teatro variklis – šeimyninis mamos ir sūnaus duetas Lilija Keizik ir Edvardas Keizikas.
Šiuo metu teatras yra sudarytas iš dviejų dalių: mėgėjų, kurių yra daugiau nei 50, ir 10-ies profesionalų aktorių. Įdomu tai, kad beveik visi profesionalai, vaidinantys Vilniaus lenkų teatre „Studija“, yra jame kone užaugę: iš pradžių vaidino kaip mėgėjai, vėliau, jau baigę aktorystės studijas, grįžta į jį kaip profesionalai. Tarp jų – įvairių teatrų scenose ne kartą žibėjusi, taip pat ir kino projektuose sėkmingai vaidinanti aktorė Agnieška Ravdo.
Į Vilniaus lenkų teatrą „Studija“ ji atėjo ketindama čia tik dainuoti. Tačiau netrukus atsiskleidė ir jos talentas vaidinti. Vilniaus lenkų teatre „Studija“ vaidina ir dar vienas sėkmingai karjerą darantis jaunosios kartos aktorius Oskaras Vygonovskis.
Pasak E.Keiziko, dalis teatre vaidinančių profesionalių aktorių mokslus baigė ne Lietuvoje, bet Lenkijoje – ten daugiau ir vaidina, yra žinomesni nei Lietuvos žiūrovams.
Įdomus faktas – viena iš dabartinių teatro vadovių L.Keizik taip pat išaugo šitame teatre. ,,Kai buvau dešimtokė, mokyklos direktoriaus pavaduotoja nuvedė mūsų klasę į vieną iš ponios Stružanovskos statomų spektaklių. Susižavėjau! Atėjau į repeticiją ir pasilikau iki šiandienos. Tai yra jau 53 metai“, – sakė L.Keizik.
Atėjau į repeticiją ir pasilikau iki šiandienos. Tai yra jau 53 metai.
Teatro stiprybė – mokėjimas bendradarbiauti
Skaitant Vilniaus lenkų teatro „Studija“ istoriją į akis krinta per visus 60 metų besitęsianti tendencija – šis teatras visais laikais mokėjo bendradarbiauti su kitais meno kolektyvais ir asmenybėmis.
Teatro steigėja J.Stružanovska ilgus metus bendradarbiavo su tuometine pirmąja šalies moterimi profesionalia režisiere Kazimiera Kymantaite bei garsiu aktoriumi Vladu Sipaičiu. Nuo pat pradžių kolektyvo įkūrėjos tikslas buvo kultūrinio dialogo tarp lenkų ir lietuvių kūrimas. ,,Mūsų teatro įkūrėja mokėjo bendradarbiauti su visais. Gerbdami jos pastangas turime dirbti ir kurti ateinančius 60 metų“, – sakė L.Keizik.
Nuo pat pradžių kolektyvo tikslas buvo kultūrinio dialogo tarp lenkų ir lietuvių kūrimas.
Bendradarbystė su įvairiais Lietuvos ir užsienio teatrais jau tapo neatskiriama šio teatro dalimi. „Vilniaus lenkų teatras „Studija“ nuolat bendradarbiauja su Lietuvos rusų dramos teatru, Valstybiniu Vilniaus mažuoju teatru, teatru „Menas“ iš Panevėžio, Kauno kameriniu teatru, taip pat ir su teatrais užsienyje. Tai Vandos Semaškovos teatras Žešuve, Juliušo Ostervos teatras Gožuve, teatras „El-Jot“ Krokuvoje, lenkiški teatrai Varšuvoje ir Vroclave, teatras „Ditthenbuehne“ iš Elmshorno bei „Tešinske Divadlo“ iš Česky Tešyno. Mūsų teatro spektakliai buvo statomi ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje, Vokietijoje, Latvijoje, Čekijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje, Rusijoje bei Didžiojoje Britanijoje. Galima didžiuotis, jog teatro premjerose dalyvavo tokios įžymybės kaip Tomas Venclova, Česlovas Milošas, Danielis Olbrychskis, Kazys Saja ir kt.“, – sakė E.Keizikas.
Jis pažymėjo, kad iš tokio bendradarbiavimo gimė ir tarptautinis menų festivalis „Trans/misijos“, kuris šiemet vyko Lietuvoje, Trakuose. Šis renginys buvo vienas svarbiausių „Trakai – Lietuvos kultūros sostinė 2020“ programos dalių. Nors pandemija neleido įgyvendinti visų sumanymų, Vilniaus lenkų teatro „Studija“, Trakų kultūros rūmų ir Trakų rajono savivaldybės dėka Lietuvoje suplanuotas festivalis vis dėlto įvyko.
Suteikia progą atsiskleisti Lietuvos lenkų talentams
Per pastaruosius 60 metų Vilniaus lenkų teatras „Studija“ pastatė keliasdešimt spektaklių, surengė daugybę susitikimų su aktoriais ir režisieriais, organizavo teatro dirbtuves. Šiandien komandą sudaro beveik 100 žmonių. Teatras bendradarbiauja su profesionaliais lenkų režisieriais Cezariu Moravskiu ir Slavomiru Gaudynu. Teatro repertuaras yra turtingas ir įvairus: pasakos, dramos, muzikiniai pasirodymai ir patriotinės programos. Skirtinguose žanruose turi progą atsiskleisti jaunieji Lietuvos lenkų talentai.
„Manau, kad scena turi būti prieinama jauniems ir talentingiems Lietuvos lenkams. Ir, žinoma, negalime to pamiršti – neatskiriama teatro dalimi yra žiūrovai, kuriems labai dėkoju už palaikymą šiais sunkiais kūrybai metamas“, – savo nuomonę išsakė L.Keizik.
Daugelį metų L.Keizik svajojo apie profesionalią lenkų teatro sceną Vilniuje. Ji neabejoja – tai pasiekti tikrai pavyks: ,,Reikia tik sukurti tinkamą Lietuvos valstybės finansavimo struktūrą, nes iš esmės viską – aktorius, režisierius – turime. Savo idėja teatro vadovė šių metų pradžioje pasidalino su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda, kuris susitiko tuo metu su lenkų tautinės mažumos atstovais.
Teko sumažinti tempą, bet darbas nesustojo
Pandemija nesustabdė ir paties Vilniaus lenkų teatro „Studija“ veiklos. Tiesa, teko „sumažinti pagreitį“ ir vietoje kasmet žiūrovams pristatomų keturių premjerų, pasitenkinti mažesniu jų skaičiumi. Taip pat susitaikyti su tuo, kad nepavyks surengti kasdienių gastrolių užsienio teatruose.
„Pastaruosius dešimt metų mes kasmet pastatydavome po 4 premjeras. Taip pat važinėdavome daug po užsienio šalis, rodydami savo spektaklius: po Austriją, Čekiją, Ukrainą, Lenkiją, Vokietiją. Šiems metams taip pat turėjome planų. Nepavyko jų įgyvendinti, bet pasidžiaugti turime kuo. Tai – tarptautinis mono spektaklių festivalis „MonoRytai“, šiemet organizuotas penktą kartą. Bienalės forma vykstantis festivalis rengiamas kas antrus metus. Deja, jis vyko tik virtualiai“, – sakė teatro vadovas.
Pasak jo, dar vienas labai svarbus projektas šiemet buvo jau minėtas festivalis „Trans/misijos“, kuriame buvo pristatyta viena iš šių metų Vilniaus lenkų teatro „Studija“ premjerų – muzikinis spektaklis „Welcome to cabaret“ (rodomas lietuvių ir lenkų kalba).
„Dar viena premjera, kurią visai neseniai užbaigėme, – televizijos pastatymas „Trise troboje“. Jo premjerą žiūrovai galės pamatyti gruodžio 30 d. internetu „Youtube“ kanale. Tai spektaklis apie trėmimus, kuriuos patyrė lenkai ir ukrainiečiai. Tema sunki, tačiau puikiai pažįstama ir Lietuvoje: savo žemės ir namų netektis ir išvarymas į nežinią. Iš esmės istorija, kurią pasakojame, galėjo nutikti Lietuvoje, Lenkijoje, Baltarusijoje – bet kurioje teritorijoje, kuri patyrė sovietų okupaciją. Mūsų, Lietuvos atveju, tai būtų XX a. penktasis dešimtmetis“, – apie naujausią Vilniaus lenkų teatro „Studija“ premjerą pasakojo E.Keizikas. Šį spektaklį žiūrovai galės išvysti ir gyvai – jis bus Vilniaus lenkų teatro „Studija“ repertuare.
Istorija, kurią pasakojame, galėjo nutikti bet kurioje teritorijoje, kuri patyrė sovietų okupaciją.
„Pandemija teatrą perkėlė į virtualią erdvę: ten pristatėme premjeras, organizavome kitus renginius. Kol galėjome vaidinti salėse, tai ir darėme. Deja, šiemet nebuvo galimybės teatrui keliauti į gastroles. O tai privačiam teatrui yra labai svarbu, nes būtent iš tokių pasirodymų gaudavome didžiausias pajamas. Turėjome vaidinti ir Lenkijoje, Čekijoje, ir Austrijoje, Ukrainoje. Faktiškai nieko neįvyko – turėjome vieną kelionę į Lenkiją ir viskas“, – sakė E.Keizikas. Anot jo, nors metai buvo labai sunkūs, tačiau leido geriau pažinti vieniems kitus.
Jam pritarė ir L.Keizik, pasak kurios, metai buvo ypač sunkūs. „Vis dėlto juos įveikėme, nors bendravimas su žiūrovais nuotoliniu būdu nėra tinkamiausia forma, prie kurios buvome pripratę. Visgi tikiuosi, kad tie darbai paskatins mūsų ištikimą auditoriją susitikti su mumis, kai tai bus įmanoma. Pandemijos metu išnaudojome kiekvieną akimirką, kai buvo galima dirbti ir tikrai grįšime į teatrų sales, kai tik jos bus atidarytos visuomenei“, – tikino L.Keizik.
Ruošia spektaklį apie pandemiją
Apgailestaudamas dėl to, ko nepavyko šiemet įgyvendinti, E.Keizikas prisiminė, kad viena iš planuotų premjerų buvo tiesiogiai susijusi su pandemija. „Tai visiškas atsitiktinumas, tačiau metų pradžioje planuodami darbus buvo nutarę statyti spektaklį, kuriame nagrinėjama pandemijos tema“, – sakė pašnekovas. Spektaklio pagrindu turėjo tapti prieš 100 metų parašyta istorija apie ateitį – 3030-uosius metus, kada Kasiopėjos planetoje randamas užkratas ir prasidedam pandemija.
„Teatro vadovė Lilija nusprendė, kad palauksime, kol galėsime šį spektaklį pastatyti ir žiūrovams parodyti gyvai“, – sakė E.Keizik ir pridūrė, jog savo kailiu patyrus, kas yra pandemija, spektaklio medžiagą visa kūrybinė grupė mato jau visai kitaip. Neabejotinai jų asmeninės ir bendros patirtys, ką teko išgyventi pandemijos metu, atsispindės spektaklyje.
„Šioje istorijoje, kuri parašyta prieš 100 metų, aprašoma, kaip pandemijos metu atrodys žmonės – kuo bus apsirengę ir pan. Sunku patikėti, bet ten parašyta būtent tai, kaip šiuo metu atrodo mūsų gydytojai, dirbantys kovidiniuose skyriuose. Dezinfekavimas taip pat aprašytas“, – nuostabos neslėpė E.Keizik.
Kitąmet – keturios premjeros ir tarptautiniai festivaliai
Laukdami 2021-ųjų Vilniaus lenkų teatro „Studija“ vadovai jau dėlioja kitų metų planus. Tarp jų – ir išaugęs tarptautinis menų festivalis „Trans/misijos Balticum“. Kaip 15min sakė E.Keizikas, festivalyje dalyvaus Baltijos jūros sujungtos šalys – Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija, Vokietija. „Pasirinkome šalis, kurios tarpusavyje glaudžiau bendradarbiauja, nes „Trans/misijų“ esmė ir yra – sąjunga“, – kalbėjo E.Keizikas.
Dar vienas svarbus renginys, kuriam jau ruošiamasi, – jubiliejinis, dešimtasis, teatro festivalis „Vilniaus lenkų scenos susitikimai“. Tai yra vienintelis festivalis pasaulyje, suburiantis Lietuvos bei užsienio lenkų teatrus: tiek mėgėjų, tiek profesionalų. Kitų metų planuose jau įtrauktas ir minėtas mono spektaklių festivalis „MonoRytai“. Tikimasi, jog ateinančiais metais pavyks festivalį surengti gyvai, nes šio festivalio pagrindinė mintis ir tikslas – būti arčiau žiūrovo.