Artimiausia – A. Dudos-Gracz spektaklio premjera
„Mūsų scenose atsiveria nauji jūsų sielos pasauliai“, – skelbia 87-ojo sezono plakatai. Kiekvienas spektaklis šiuo atveju yra vis kita pažinimą žadanti trajektorija, žiūrovus vesianti į asmeninius, neįkainojamus atradimus. Kiekviena kelionė reikalauja drąsos ir ryžto, kiekvienas keliautojas ją baigia pasikeitęs, papildęs savo pasaulio žemėlapį naujais štrichais. Nors teatro kėdės minkštos ir patogios, apsilankymas jame ne visada minkštas, nuspėjamas malonumas. Tai atrodė tiesa sezono pristatymo renginyje stebint iš asteroidų apdaužyto erdvėlaivio besiropščiantį aktorių Liną Lukošių ir jį lydinčią aktorę Samantą Pinaitytę. Nuo naujienos prie naujienos sukantis visai žiūrovinei daliai, L. Lukošius buvo kelionės vedlys.
Svarbiausiomis ir kaskart laukiamiausiomis naujienomis teatre yra būsimos premjeros. Jas publikai pristatė paprastai nematomi, bet spektaklio kūrimo procese svarbią funkciją atliekantys režisierių asistentai. Pasitelkę vos kelias detales iš būsimų spektaklių dekoracijų, jie pasakojo apie būsimus spektaklius iš savo perspektyvos. Artimiausia premjera teatre jau spalio 1 ir 2 dienomis. Tai – pernai itin didelį rezonansą sukėlusios lenkų režisierės Agatos Dudos-Gracz jau antras Klaipėdos dramos teatre kuriamas spektaklis „Meilė“. Anot režisierės asistento Mariaus Pažerecko, „spektaklis pasakoja apie tragediją miestelyje, kuriame įvyko stebuklas“. Jo žodžiais tariant, spektaklio pavadinimas kiek paradoksalus, „jei kalbame apie meilę spektaklyje – tai ji ribinė. Ar galima iš meilės nužudyti, iki kokių ribų veda meilė?“.
Gruodžio pradžioje vyks pirmą kartą Klaipėdoje kuriančio lenkų režisieriaus Michał Borczuch spektaklio pagal Jono ir Adolfo Mekų dienoraščius premjera. Režisierius su aktoriais jau viešėjo Biržuose, aplankė brolių Mekų gimtinę Semeniškėse. Pasak režisieriaus asistento Aliaus Veverskio, neįprasta, kad užsienio režisierius atkreipė dėmesį į ikonines lietuvių asmenybes, „įdomu ir tai, kaip jis tiek daug žino apie mūsų kūrėjus“. Pasak asistento, kol kas spektaklio pjesė dar tebėra rašoma ir atskleidė, kad avangardinio kino pradininko Jono Meko vaidmenį kurs aktorius Darius Meškauskas, o jo brolio – Rimantas Pelakauskas.
Dvi premjeros po Naujųjų
Jau po Naujųjų metų laukia dar pora ypatingų premjerų: jauno, bet jau publikos pastebėto režisieriaus Jokūbo Brazio „Storas sąsiuvinis“ pagal Agotos Kristof knygą tuo pačiu pavadinimu bei po kelių derybų metų į Klaipėdos dramos teatrą prikviesto žymiojo Dmitrijaus Krymovo spektaklio premjera. D. Krymovui asistuojantis A. Veverskis pasakojo, kad nors aktoriai su režisieriumi jau kuria spektaklį, pjesės jie dar neatsivertė. „Teksto pavadinimas „Olga“, tai užuomina į A. Čechovo „Tris seseris“. Galiu pasakyti tik tiek, kad tai bus lengvas ir gurmaniškas spektaklis. Turiu paminėti, kad spektaklyje neišvengsime to, kas šiuo metu labai svarbu – karo. Vyksta didžiulis gaisras ir stebėsime, kaip Olga su juo tvarkysis“, – mįslingai būsimą spektaklį pristatė A. Veverskis.
Tuo tarpu aktorius R. Pelakauskas susirinkusiems pasakojo apie J. Brazio „Storą sąsiuvinį“, aktorius skaitė trumpą ištrauką iš romano ir intrigavo neįprastu kūrybiniu sprendimu, „mes spektaklį kuriame ne pagal pjesę, o tiesiai pagal knygą. Joje pasakojama, kaip dvyniai atvyksta į mažą pasienio miestą, jame gyvendami bando fiziškai ir dvasiškai užgrūdinti save. Viskas tam, kad išsaugotų žmogiškumą“.
Teatre laisvės ir draugystės oazė vaikams
Kita teatro naujienų stotelė simboliškai buvo įkurdinta žiūrovų gretose – joje vakaro vedėjas kalbino nuo pavasario teatre veikiančios Ukrainiečių vaikų kūrybiškumo ugdymo studijos vadoves Oleną Kupriną ir Kateryną Shaznievą bei jau trečius metus skaičiuojančios Klaipėdos dramos teatro vaikų studijos įkūrėją ir vadovę, aktorę Kamilę Andriuškaitę. Rodydamos auklėtinių piešinių galeriją ukrainietės pasakojo, kuo gyvena gausi, porą kartų per savaitę susirenkanti 9–14 m. ukrainiečių vaikų bendruomenė. „Labai gerai, kad šie vaikai turi vietą, kur gali susitikti ir būti kartu. Pirmų mūsų susitikimų metu visi vaikų pokalbiai ir piešiniai buvo tik apie karą, bet dabar jau pastebime, kad jie kalba ir apie kitus dalykus, išlaisvėjo ir daugiau bendrauja“, – sakė K. Shaznieva. „Kai pirmų užsiėmimų metu klausdavau vaikų, kuo jie džiaugiasi. Jie atsakydavo, kad džiaugiasi esantys gyvi, kad jų namai nesubombarduoti. Dabar jie pasikeitė. Bet visi mūsų vaikai stipriausiai trokšta taikos“, – kolegei antrino O. Kuprina. Moteris minėjo, kad šalia teatrinės raiškos pratimų, vaizduotės laisvinimo, vienas svarbiausių studijos tikslų – pastanga padėti vaikams išsivaduoti iš stresinės būklės. Į studiją renkasi vaikai daugiausiai iš Rytų Ukrainos, jie ir iš Charkivo, Donbaso, Bučos, Kyjivo, kitų vietų.
Ukrainiečių vaikų kūrybiškumo ugdymo studija – principinis projektas. Teatro bendruomenė nuo pat karo pradžios norėjo apčiuopiamai ir reikšmingai padėti nuo karo kenčiantiems ukrainiečiams. Studija buvo formuojama ne tik siekiant sukurti erdvę susitikti, bendrauti ir atsipalaiduoti vaikams, bet taip pat sukurti darbo vietas su jais dirbančioms pedagogėms. Tai pavyko padaryti glaudžiai bendradarbiaujant su vietinių verslų atstovais.
Kiek kitokia veikla užsiimama K. Andriuškaitės vadovaujamoje studijoje – teatrą mylintys mokiniai mokosi laisvai jaustis scenoje, laisvinti kūrybiškumą, susipažįsta su aktorinio darbo pradmenimis. Aktorę į sezono pristatymo renginį atlydėjo ir keturi studijos veteranai – ketvirtokės ir penktokai. Vaikai dalinosi svajonėmis tapti aktoriais ir džiaugėsi jau padarytais pasiekimais – didesniu pasitikėjimu savimi, laisve ir vaidmenimis teatro spektakliuose. Vaikų teatro studijos auklėtiniai dalyvauja jau dviejuose Klaipėdos dramos teatro spektakliuose, juos galima pamatyti Elmaro Senkovo režisuotuose „Varovuose“ ir Jano Klatos spektaklyje „Borisas Godunovas“.
Vietoj socialinės savaitės – socialinis mėnuo
Kiekvienais metais teatre rudenį vyksta socialinė savaitė. Šiais metais, pasak ją rengiančios kultūros projektų koordinatorės Linos Lencevičiūtės, savaitė išaugs į mėnesį, „beveik visą spalio mėnesį vyks renginiai žmonėms su įvairiomis negaliomis, jie taip pat skirti šviesti platesnį mūsų žiūrovų ratą“. Šį mėnesį bus rodomi jau tradicija teatro repertuare tapę spektakliai su pritaikymu žmonėms su klausos bei regos negaliomis. Šalia veiklų teatre planuojamos ir išvykos, „mūsų tikslas – ne tik plačiai atverti teatro duris visiems žiūrovams, bet ir patiems aplankyti įvairias socialines organizacijas. Šiais metais su skaitymais viešėsime Lietuvos aklųjų bibliotekos Klaipėdos padalinyje, taip pat teatro kolektyvas važiuos apsilankyti į Klaipėdos socialinių paslaugų centrą „Danė“, – vardijo L. Lencevičiūtė.
Vienas iš svarbiausių šio mėnesio įvykių, jos žodžiais, žymaus lenkų režisieriaus Grzegorzo Bralo vizitas – unikalią režisūros mokyklą puoselėjantis menininkas atvyksta specialiai socialinio mėnesio veikloms. Jis ruošia dirbtuves, į kurias kvies dalyvauti žmones su negalia, o vėliau rodys specialų performansą.
Gastrolės į Vilnių ir festivalio planai
Vienas didžiausių šio rudens įvykių – pernai didžiulio susidomėjimo Klaipėdoje sulaukusio A. Dudos-Gracz spektaklio „Tarp Lenos kojų, arba „Švenčiausiosios Mergelės Marijos mirtis“ pagal Mikelandželą Karavadžą“ spektaklio gastrolės į Lietuvos nacionalinį operos ir baleto teatrą lapkričio 4 ir 5 dienomis. Šis spektaklis jau viešėjo užsienyje – Lenkijoje ir Vengrijoje. Didžiulio, sunkiai transportuojamo spektaklio kelionė į sostinę puiki priešventinio laikotarpio dovana Vilniaus ir Kauno gyventojams, juolab kad LNOBT dramos teatro spektakliai rodomi labai retai. Įspūdingo spektaklio dalelę žiūrovai nuo šio rudens galės išsinešti ir į namus – ribotu tiražu išleistas kompozitoriaus Łukaszo Wójcik-Zawieruchos kurtas spektaklio garso takelio vinilas, jame Karavadžo paveikslų, jų spalvų skambesys. Spektaklių atributikos kūrimas – teatro naujovė, šiuo metu į teatro įvaizdinės atributikos „Drama-cha-cha“ liniją įsiliejo ir dar vieno spektaklio įkvėptas gaminys – Konrado Dworakowskio režisuotų „Robotų pasakų“ pagal S. Lemą kostiumus kūrusios Polinos Nimrea minimalaus futuristinio dizaino tunikos.
Nors 87-asis sezonas dar tik startuoja, jau pilnu tempu ruošiamasi ir vienai didžiausių bei ambicingiausių Klaipėdos dramos teatro iniciatyvų – 2023 m. tarptautiniam teatro festivaliui „TheATRIUM“. Jo meno vadovas Gintaras Grajauskas pripažino dar nenorintis atskleisti jokių konkrečių vardų, bet prasitarė, kad festivalio dalyvių dairomasi po visą Europą, „žiūrime ir į Čekiją, ir į Prancūziją, ir į Portugaliją. Sena mano svajonė – grąžinti į „TheATRIUM“ šventinį uždarymo koncertą. Pas mus jau viešėjo tikrai garsių vardų, pavyzdžiui, „Tiger Lillies“ grupė. Ir ateinantiems metams esu nužiūrėjęs vieną atlikėją iš Australijos. Matysime ar pasiseks“. Festivalio meno vadovas pasakojo, kad dedamos visos pastangos, kad visiems sunkiu metu pavyktų ne tik išsaugoti pilną festivalio sudėtį, bet ir jį auginti, „kaip niekada esame priklausomi nuo žiūrovų – spektaklių kūrimo išlaidos yra išaugusios dvigubai ir trigubai. Pabrango viskas, o iš valstybės gaunamas finansavimas nėra pakankamas. Mums išlikti padeda privatūs rėmėjai ir, žinoma, žiūrovai“.
Reveransas išskirtinei publikai
„Mūsų tikslas visada augti, nesustoti. Praėjęs sezonas buvo sunkus, bet ir geras, o 87-asis sezonas, mano asmenine nuomone, pagal tai, kokie režisieriai kuria spektaklius, bus pats įdomiausias“, – sezono sutiktuvių šventėje entuziazmo neslėpė teatro vadovas Tomas Juočys. Pasak jo, A. Duda-Gracz yra režisierė, su kuria dirbti nori daugybė teatrų, bet ji jau antrą kartą pasirenka Klaipėdą, M. Borczuch atvykti į uostamiestį buvo įkalbinėjamas net kelis metus, lygiai taip pat ir D. Krymovas. „Jaunieji režisieriai – Jokūbas Brazys ir Adomas Juška, kuris planuojama, kad taip pat pas mus kurs spektaklį, yra būsimos Lietuvos teatro žvaigždės. Kartais visi tūzai tiesiog sugula į delną“, – sakė teatro vadovas. G. Grajauskas jam pritarė, pridurdamas, kad pats labai laukia J. Brazio ir A. Juškos spektaklių, mat šie režisieriai ateina su nauju požiūriu į teatrą. „Jokūbas Brazys pasirinko kurti spektaklį pagal knygą, kuri mane patį kadaise sukrėtė. Adomas Juška yra pasirinkęs Kobo Abės „Žmogų-dėžę“. Jie ateina atsigręžę į labai gerą literatūrą su savitu požiūriu į ją. Tai naujas etapas, kuris bus labai įdomus“, – kalbėjo teatro meno vadovas.
Renginiui baigiantis neapsieita ir be reveranso Klaipėdos dramos teatro lankytojams, „teatre labai džiaugiamės savo žiūrovais, jie neeiliniai. Mūsų repertuaras nėra lengvas, mūsų spektakliai nėra lengvi, jiems reikia nusiteikti ir pasiruošti. Kiekviena premjera – žingsnis į priekį mums, bet žingsnis į priekį ir publikai. Ji priima mūsų iššūkį ir meta iššūkį mums“, – pagrindinę teatro augimo sėkmės paslaptį įvardijo T. Juočys.
