„Jubiliejus išties solidus, tačiau neplanuojame vieno pompastiško šventinio renginio. Šiandien labiausiai norisi galvoti ne apie save, o apie į teatrą grįžtantį žiūrovą. Svarstėme, ką eiliniam žiūrovui reiškia teatro jubiliejus. Manau, kad šiandien didžiausia dovana ir šventė tiek mums patiems, tiek žiūrovams yra tiesiog geri spektakliai ir prasmingos patirtys. Toks ir yra šio sezono tikslas“, – sako teatro vadovas Aurimas Žvinys. Pasak jo, šį sezoną didelis dėmesys bus skiriamas ne tik savoms premjeroms, bet ir galimybei Šiauliuose pamatyti geriausius kitų teatrų spektaklius, bus inicijuojamos naujos edukacinės veiklos, rengiamos diskusijos ir tikimasi, kad vasarą pagaliau pavyks mieste suorganizuoti pirmąjį teatro festivalį atvirose erdvėse.
Naują dešimtmetį teatras pradeda su šiek tiek pasikeitusiu ir atsinaujinusiu meno kolektyvu. A.Žvinys: „Nuo šios vasaros teatro meno vadovės pareigas pradėjo eiti teatrologė dr. Nomeda Šatkauskienė, o naujausiose pastatymuose matysime prie mūsų trupės prisijungusius jaunus aktorius Akvilę Vitkūnaitę, Aistę Šeštokaitę, Pijų Ganusauską, Modestą Vaitkevičių. Teatre dirbs ne vienas kviestinis aktorius bei šiauliečiams jau gerai pažįstami kūrėjai, tęsime bendradarbiavimą su muzikantais Gintu Gascevičiumi, Eligijumi Žilinsku ir daugeliu kitų. Labai džiaugiuosi, kad karantino metu pavyko baigti teatro pritaikymo žmonėms su judėjimo negalia darbus: salėje įrengtos specialios sėdimosios vietos, liftas, keltuvai. Žmonės turintys judėjimo negalią dabar gali lengvai patekti ne tik į salę, bet ir į visas teatro patalpas. Šį sezoną bendradarbiaujant su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga planuojama bent keletą spektaklių pritaikyti ir regos negalią turintiems žmonėms. Norime, kad teatras butų prieinamas, suprantamas ir įdomus kuo platesniam žiūrovų ratui. Turime pasistengti, kad šie gražūs žodžiai taptų realybe“.
Pasak teatro meno vadovės Nomedos Šatkauskienės, neatsitiktinai šio sezono leitmotyvas ar, kaip dabar mėgstama sakyti, sezono šūkis – „Visos patirtys vertos scenos“ – pabrėžia įvairovės, tolerancijos ir pagarbos kitam/kitokiam svarbą šiuolaikiniame pasaulyje: „Savo sezono programa norime parodyti, kad teatras gali būti toks pat skirtingas ir įvairus, kaip ir mūsų gyvenimiškos patirtys. Ši begalinė įvairovė visada buvo įkvėpimo šaltinis kūrėjams, tačiau bendruomeniška teatro meno prigimtis neišvengiamai verčia atsigręžti ir galvoti apie tai, kas mums visiems yra bendra, kas išgyvenama kaip kolektyvinė patirtis. Labai norėtųsi, kad teatras ne tik kritikuotų ar kitaip reflektuotų susiskaldžiusią dabartinę visuomenę, bet kaip ne kartą Lietuvos teatro istorijoje jau yra buvę, taptų pažangių, drąsių idėjų ir vienijančių patirčių vieta. Karantino laikas labai aiškiai parodė, kad teatras yra skirtas bendrystei, gyvam santykiui, ryšiui, buvimui kartu ir energijos apsikeitimui“.
Sezono atidarymui – ilgai laukta „Remygos“ premjera ir unikalių fotografijų paroda
Simboliška, kad naująjį 91-ąjį sezoną teatras pradės spektakliu „Remyga“, kuris labai glaudžiai susijęs su Šiauliais. Spektaklis, kurį pirmą kartą Šiauliuose režisavo O.Koršunovas (asistentas – Jokūbas Brazys) bus rodomas rugsėjo 24, 25 dienomis. Prasidėjus karantinui teko atidėti premjerą, tad specialiai Šiaulių teatrui R. Kmitos sukurtos pjesės parodymo šiauliečiai kantriai laukia jau nuo praeito rudens. Pirmasis ir kol kas vienintelis viešas spektaklio rodymas įvyko praeitą rudenį Anykščiuose ir šis „per plauką“ įvykęs „Remygos“ susitikimas su publika iškart pelnė pagrindinį festivalio „Pakeleivingi“ prizą. Dar nė karto Šiauliuose nerodytas spektaklis jau spėjo tapti miesto legenda, spektaklio „karantino“ laikotarpiu R. Kmita išleido ir to paties pavadinimo romaną, Šiauliuose netrukus bus rengiamos ekskursijos romano „Remyga“ tema. Nors rašant pjesę gausiai remtasi dokumentine, archyvine medžiaga ir realiais įvykiais nutikusiais Šiauliuose 1988-1992 metais, bet iš esmės „Remyga“ yra fantazija apie tai, kas visoje Lietuvoje vyko nepriklausomybės pradžioje. Pasak R. Kmitos, šiaulietiškasis „Remyga“ galėtų būti įvardijamas kaip to laiko metafora.
Savo sezono programa norime parodyti, kad teatras gali būti toks pat skirtingas ir įvairus, kaip ir mūsų gyvenimiškos patirtys.
Sezono atidarymui teatras rengia ir fotografijų parodą „(Ne)pamiršti kadrai“, kurioje bus pristatyti iki šiol viešai nerodyti, tik į negatyvus nugulę unikalūs kadrai iš teatro gyvenimo septintajame dešimtmetyje. Šis neįkainojamas fotografijų archyvas, kurį sudaro šiauliečių fotografų A. Puodžiūno, A. Dilio ir teatro garsistu dirbusio Jono Ramanausko fotografijos įvairiais keliais pateko į aktoriaus, taip pat didelio fotografijos entuziasto, Juozo Bindoko rankas. Parodoje bus eksponuojama tik nedidelė dalis fotografijų, kurias jungia tas pats laikmetis – maždaug 1968-1973 metai. Atrinkti tie kadrai, kuriuose užfiksuotos neformalios teatro gyvenimo akimirkos, dirbusių žmonių portretai, repeticijų, spektaklių momentai. Parodoje bus galima išvysti netikėtus garsių aktorių ir režisierių, dirbusių Šiauliuose, portretus. Tarp jų A.Ragauskaitės, N.Ogaj, P.Piauloko, V.Baranausko, N.Mirončikaitės, V.Mainelytės, F.Laurinaitytės,
G.Girdvainio, I.Liutikaitės, S.Pauliukonio ir daugelio kitų. Teatro jubiliejus tapo puikia proga priminti apie šį labai kūrybingą ir intensyvų teatro laikotarpį, kurio prisiminimą baigia užkloti laiko dulkės. Taip pat visiems besidomintiems teatro istorija bus pristatytas skaitmeninis pastarąjį teatro dešimtmetį aprėpiantis spektaklių katalogas, o teatro tinklapyje atsiras virtualus turas po teatrą.
Laukia 8 premjeros
Šį sezoną teatro žiūrovai turėtų pamatyti neįprastai daug – net 8 premjeras, kadangi keletas karantino metu sukurtų ar baigiamų kurti spektaklių tebelaukia pirmojo susitikimo su publika. Be jau minėto spektaklio „Remyga“ premjeros, žiūrovų teismo laukia ir P.Ignatavičiaus karantino metu sukurtas spektaklis pagal F.Richterio pjesę „Protect me“. Spektaklis analizuoja sudėtingą menininko kūrybos ir tapatybės santykį. Lapkričio viduryje visą šeimą teatras kvies į dar vieną P. Ignatavičiaus spektaklį „Hamletas N-14“. Spektaklis pateiks paaugliams adaptuotą garsiosios V. Šekspyro pjesės versiją.
Spalio 30 d. publikai pristatysime teatrui tikru kūrybiniu išbandymu tapusį ir jau visai link finišo artėjantį vokiečių kūrėjų projektą – kino spektaklį „Planeta EGO“. Tai bus kiną ir teatrą apjungiantis spektaklis, kurį stato režisierius Nikolas Darnstädt. Režisierius kiekvienu savo darbu siekia naujai pažvelgti į nusistovėjusias teatrinės estetikos normas – šį kartą jis tarsi „perkelia“ teatrą į kiną ir žiūrovą kviečia į naujus potyrius atveriantį kino spektaklį. Pirmoje dalyje (pagal F. Kafkos apysaką „Pilis“) žiūrovai išvys iš anksto teatre nufilmuotą kino filmą, o antroji dalis (kurta pagal romaną „Amerikoje, arba Pražuvėlis“) bus gyvai vaidinama scenoje. Jau dabar matyti, kad spektaklis bus išties labai netikėta F. Kafkos kūrinių sceninė adaptacija, turinti fantastikos, magiškojo realizmo, vokiškojo ekspresionizmo elementų. Kartu tai neįtikėtinai ryškus, dinamiškas, savo vaizdiniais ir sceniniais sprendimais pribloškiantis pasakojimas apie šiuolaikinę visuomenę – tariamai tolimą, o iš tikrųjų, visai šalia mūsų egzistuojančią „Planetą EGO“.
Naujųjų metų išvakarėse kviesime į seniai mūsų scenoje nematyto detektyvinio žanro spektaklį, kurį pagal A.Kristi romaną „Rodžerio Ekroido nužudymas“ statys jaunas, įdomus ir įvairiuose teatruose jau spėjęs padirbėti režisierius Gildas Aleksa. Tai bus šiuolaikiška klasikinio detektyvo inscenizacija, kuri, tikime, pritrauks ne tik A. Kristi kūrybos gerbėjus. Pasak režisieriaus, gana primirštas detektyvo žanras, šiandien teatro scenoje gali „naujai suskambėti“, be to, gero klasikinio detektyvo siužetas paprastai turi keletą gilesnių poteksčių ir sąsajų su dabartimi. Spektaklį vaikams pagal nuostabaus grožio K. DiCamillo romaną „Nepaprasta Edvardo Tiuleino kelionė“ kurs režisierė Kotryna Siaurusaitytė. Tai bus tarsi tradicinė kalėdinė dovana mūsų jaunajai, augančiai teatro auditorijai. Po naujųjų metų publikos lauks dar keletas premjerų. A.Jankevičius žiūrovus kvies kritiškai pažvelgti į mus supančią
realybę ir žiniasklaidos formuojamus modelius spektaklyje pagal garsaus vokiečių rašytojo, Nobelio premijos laureato H. Bolio romaną „Prarasta Katarinos Blum garbė“. Vėlyvą pavasarį arba vasaros pradžioje režisierius A. Špilevojus, kurį šiauliečiai žino kaip spektaklio „Bagadielnia“ autorių, žiūrovus pakvies drauge su aktoriais leistis į kelionę autobusu. Tai bus patyriminio pobūdžio spektaklis, kuris grąžins į laiką „Prieš Bagadielnią“ ir papasakos vieno iš jos gyventojų – Rapolo gyvenimo istoriją. Spektaklis vyks skirtingose miesto lokacijose, kurias žiūrovai pasieks keliaudami autobusu. Tai turėtų būti nauja teatrinė patirtis tiek Šiaulių publikai, tiek patiems aktoriams.
Kaip ir kasmet, teatras planuoja dalyvauti daugelyje Lietuvos teatrų festivalių, kaip ir kiekvieną sezoną bus intensyviai keliaujama po Lietuvos regionus, tačiau šiais metais norėtųsi neaplenkti ir didžiųjų miestų ir praplėsti gastrolių geografiją už Lietuvos ribų. Pasak meno vadovės N. Šatkauskienės, didelis žiūrovų susidomėjimas pirmąją sezono premjera – spektakliu „Remyga“ – nuteikia viltingai ir patvirtina nuojautą, kad publika Šiauliuose yra pasiilgusi teatro, o tiksliau, kokybiškų, aktualių ir juos jaudinančių spektaklių. Kita vertus, matant dabartinę pandeminę situaciją, labiausiai norėtųsi, kad nepasikartotų praeitų metų scenarijus ir sezono planai nenusikeltų į neapibrėžtą ateitį“.