- 13-ąjį A|CH teatro sezoną pradedate intriguojančiai – pristatysite šokio spektaklį „Carmen“, kuris bus ir premjera, ir atsisveikinimas su Lietuvos žiūrovais. Papasakokite apie tai daugiau.
- Po „Anos Kareninos“ premjeros Maskvoje šį pavasarį sulaukiau didelio publikos ir kritikų dėmesio. Buvau įkvėpta sėkmės, norėjosi pasinaudoti šiuo trumpalaikiu jausmu ir iš karto pradėti statyti kitą spektaklį. Galvojau apie naują pastatymą ir vieną dieną atėjo mintis, kad reikėtų pabandyti savo jėgomis pastatyti dar vieną spektaklį Maskvoje, nes iki šiol ten stačiau E. Vachtangovo teatro kvietimu. Šia idėja pasidalinau su maestro Rimu Tuminu, kuris yra mano kūrybinės veiklos Rusijoje krikštatėvis. Jis pasakė: „Žinoma statyk, nėra ko laukti.“ Nelaukiau, kol apims abejonės ir tuoj pat ėmiausi įgyvendinti šį planą. Buvo vasaros pradžia, atostogų metas, todėl reikėjo sugalvoti originalų būdą sudominti aktorius dalyvauti mano spektaklyje. Pasiūliau pagrindinių vaidmenų atlikėjams atvažiuoti mėnesiui į Palangą, į kūrybinę stovyklą, dirbti ir ilsėtis vienu metu. Visi sutiko su dideliu džiaugsmu. Tai buvo puikus laikas: kai lijo – eidavome repetuoti, kai švietė saulė – aktoriai mėgavosi paplūdimiu, gamta ir lietuvišku maistu. Jie neišsigando net mūsų šaltos jūros – kasdien visi po repeticijų eidavome maudytis. Palangoje gimė visos duetinės spektaklio scenos. Rugpjūtį grįžau į Maskvą, ten surinkau trupę. Tai padaryti nebuvo sunku, į kastingą atėjo daug mačiusių ar girdėjusių apie „Aną Kareniną“, norinčių šokti ir dirbti su manim, todėl trupė (spektaklyje šoka 24 artistai) susiformavo iš įvairių Maskvos teatrų aktorių – MCHAT'o, Nacijos teatro, studijos prie Vachtangovo teatro ir kt.
- Minėjote, kad paruošėte net dvi pagrindinių vaidmenų atlikėjų sudėtis?
- Pagrindinių vaidmenų atlikėjai – tai E.Vachtangovo teatro aktoriai, su kuriais dirbau „Anoje Kareninoje“. Don Chose šoka Leonidas Bičevinas. Nors jam dar tik 27 metai, jis jau sukūrė eilę vaidmenų teatre ( Troilas „Troilas ir Kresida'' rež. R.Tuminas, Zvezdyčius „Maskaradas“ rež. R.Tuminas), nusifilmavo 20-yje filmų ir serialų. Lionia mus smagino Palangoje nuolat dalindamas praeiviams autografus, jam pačiam buvo malonus ir netikėtas jo populiarumas.
Taip pat Chose vaidmenį kuria jaunas ir nepaprastai talentingas E. Vachtangovo teatro studijos aktorius Eldaras Džanibekovas. Tai jo antrasis pagrindinis vaidmuo didžiojoje scenoje. Pirmasis – FanFanas Tulpė Maskvos operetės teatre, kur jis dainuoja kartu su profesionaliais dainininkais ir puikiai šoka.
Toreodoras – mano didysis atradimas, Romano Viktiuko teatro aktorius Aleksejus Nesterenko, įspūdingo ūgio ir gymio kino ir teatro aktorius, niekada nešokęs, bet sukūręs kvapą gniaužiantį vaidmenį. Taip pat Toreodorą paruošė Dimitrijus Solomykinas, sukūręs Vronskio vaidmenį „Anoje Kareninoje“. Beje, visus pagrindinių vaidmenų atlikėjus vienija tai, kad jie niekada nesimokė šokti. Visi vienodai gavo šokio pagrindus B. Ščiukino mokykloje, todėl didelis komplimentas visiems buvo išėjusi pirma recenzija po „Anos Kareninos“ pavadinimu „Didysis teatre, būk budrus...“ (šypsosi).
- Pagrindinį vaidmenį patikėjote tik vienai aktorei Olgai Lerman, sukūrusiai Anos Kareninos vaidmenį?
- Taip, Carmen jai didelis iššūkis, nes ji turi sukurti visiškai kitokią moterį nei Ana. Bet Olga – aktorė iš prigimties. Kaip teisingai įvardino vienas didis Vachtangovo teatro aktorius Vladimiras Simonovas: „Ji – pelytė gyvenime, bet scenoje – deivė. Įdomu, stebint ją spektaklyje, perprasti moters paslaptį...“ Maskvos kritika negailėjo liaupsių šiai jaunai aktorei. Ji – tikras atradimas.
- Esate paruošusi net keturias Carmen A|CH teatre – ja buvo Aušra Gineitytė, Živilė Baikštytė, Giedrė Zaščižinskaitė, šokote ir jūs pati. Ar naujajame pastatyme nauja ir choreografija? Kaip su ja susitvarko Olga, juk ji ne baleto artistė?
Šį kartą visiems pagrindiniams atlikėjams sukūriau ypač sudėtingą choreografinį tekstą. Olgai nepadariau jokių išimčių, nes ji profesionaliai mokėsi baleto ir liaudies šokio Baku ir Krasnodare. Tiesa, paskui nešoko 5 metus, bet jos kūne įgūdžiai yra likę. Vežuosi į Maskvą savo pedagogę – repetitorę Živilę Baikštytę, kuri padės nuglūdinti judesius ir sukurti vaidmenį. Olgai teko pilnas ir sudėtingas baleto artistės krūvis. Čia mane gelbsti tam tikras aktorių „nesupratimas“, kad visa tai, ką jie atlieka, yra labai sunku, bei jų rusiškas charakteris – „kuo sunkiau, tuo geriau“. O kai jų šokis dar turi prasmę...
- „Carmen“ pastatėte dar 1998 metais. Kodėl vis grįžtate prie šios temos, kokia bus „rusiškoji“ spektaklio versija?
- Aš pati užduodu sau šį klausimą. Man visada patiko galvoti apie Carmen. Jaučiau, kad nebuvau iki galo patenkinta tuo, kaip interpretavau šią temą. Gal buvau per jauna, gal stačiau per daug asmeniškai, per savo prizmę. Manau, kad šįkart man pavyko pagaliau papasakoti šią istoriją taip, kaip reikėtų. Spektaklį perstačiau iš naujo, palikau tik keletą scenų ir režisūrinį piešinį. Rusiškame spektaklyje dalyvauja vien tik dramos aktoriai, kurie puikiai ir šoka, ir vaidina. Tai kitos energijos spektaklis. Didelis sprogmuo...
- Spektaklyje kita choreografija. O ar pasikeitė scenografija ir kostiumai?
- Scenografijos keisti net neįšdrisčiau, nes tai vienintelis kartas, kai man teko dirbti su šviesaus atminimo Jūrate Paulėkaite, kuri, mano manymu, sukūrė vieną iš savo scenografijos šedevrų. O kostiumai bus kiti – spektaklio kostiumų ir grimo dailininkas Juozas Statkevičius kaip visada moka nustebinti. Šviesų dailininkas – Tadas Valeika. Taip pat Į Maskvą vežuosi visą savo teatro komandą : grimeres, scenos technikus, apšvietėjus, aprengėjas.
- Paminėjote, kad šį spektaklį Lietuvoje rodysite pirmą ir paskutinį kartą. Nejau „Carmen“ visam laikui palieka Lietuvą?
- Taip, spektaklis perkeliamas į Maskvą – jo premjera įvyks Lapkričio 12 ir 26d. Maskvos A. Puškino dramos teatre ir toliau jis bus rodomas Rusijoje.
- Tai Lietuvą paliekate ir jūs?
Aš dalinai perkeliu į Maskvą A|CH teatro veiklą, tačiau spektakliai Lietuvoje vis tiek vyks – rodysime ir „Aną Kareniną“, ir „Vyrai ir moterys“, kt. Man norisi naujų iššūkių, plačių vandenų ir naujų žmonių. Aš suprantu, kad tai didelė rizika, bet... aš labai mėgstu šampaną... (juokiasi).
