Kaunas choreografei itin svarbus ir artimas. Čia užaugusi ir pirmuosius žingsnius šokio scenoje žengusi menininkė grįžta į gimtąjį miestą šokti savo gyvenimo ir kūrybos šokį kino ekrane. Po filmo premjeros vyks susitikimas su Aira Naginevičiūte ir kitais Lietuviškų šokio filmų programoje rodomų šokio filmų kūrėjais i bei herojais.
Jautrus filmo režisierės žvilgsnis į savo mokytoją
Lietuvos šokio informacijos centro projektų koordinatorė Anastasija Kaminskė neslepia, kad kai kilo idėja sukurti choreografės Airos Naginevičiūtės kino portretą, komanda nemažai diskutavo, kas iš kino srities galėtų būti pakviestas dirbti su šiuo filmu. „Tai ne pirmas mūsų sukurtas kino portretas apie Lietuvos šokio kūrėjus, bendradarbiavome su puikiais kino profesionalais, kurie padėjo užfiksuoti ir atskleisti šokio menininkų asmenybę ir kūrybinį kelią.
Tačiau šį kartą žinojau: kad kino portretas būtų sukurtas, kino režisierius turės pelnyti menininkės pasitikėjimą, užmegzti su ja ryšį. Aira Naginevičiūtė labai stipri ir įdomi asmenybė, užauginusi ne vieną šiuolaikinio šokio profesionalą, bet gana uždara su ja nuolat nedirbančiais žmonėmis“, – sakė Anastasija Kaminskė.
Sumanymas pakviesti šokio ir kino menininkę Gretą Grinevičiūtę buvo neatsitiktinis. Greta yra viena iš Airos Naginevičiūtės mokinių bei ilgametė jos sukurtų šokio spektaklių atlikėja ir bendramintė. Šiandien jaunoji menininkė aktyviai veikia šokio ir kino srityse, yra meno doktorantūros kandidatė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje ir rengia disertaciją tema „Choreografijos ir ekrano sąveika“. Ji daug prisideda prie šokio filmų žanro vystymo ir populiarinimo Lietuvoje.
Greta, paklausta, ką jai buvo svarbu pasakyti filme apie savo mokytoją, kolegę ir šiuolaikiniam šokiui Lietuvoje reikšmingą kūrėją, atsakė: „Aš norėjau bent šiek tiek priartėti ir parodyti Airos asmenybę, jos mąstymo būdą, požiūrį į gyvenimą. O kartu – šokio kalba atskleisti, kiek daug žmonių ji yra palietusi, kiek daug menininkų su ja dirbo ir ėjo kartu. Kartais gali pasirodyti, kad Aira yra vienas karys lauke, bet taip nėra, Airos kūryba yra apie žmones“.
Ypatingas sugrįžimas į gimtąjį Kauno miestą
„Rodyti savo spektaklius arba kitus darbus Kauno mieste – tai tarytum sugrįžti namo“, – teigia choreografė, jau beveik du dešimtmečius dirbanti ir kurianti Vilniuje. „Būtent Kaune šokis įtraukė ir nebepaleido“, – tęsia Aira Naginevičiūtė. Pradžioje choreografė lankė šokio kolektyvą „Sonata“, vėliau šiame mieste pati subūrė šiuolaikinio šokio grupę „Fluidus“. Čia prasidėjo choreografės kūrybinis kelias, nusidriekęs per pirmuosius šokio festivalius ir reiškinius Lietuvoje bei užsienyje.
„Devintajame ir dešimtajame dešimtmečiuose Lietuvoje buvo žinomas tik baletas ir liaudies šokiai, šiuolaikinis šokis lietuviams buvo nematoma ir nepriimtina meno forma. Jo atstovai natūraliai tapo maištininkais, netgi sąmoningai niekam nesipriešindami. Tai paskatino mano vidinį poreikį ieškoti kūrybinės tapatybės, gavau imunitetą bei sąžiningos kūrybos sampratą, kuri iki šiol padeda išgyventi ir plėtoti savo veiklą“, – teigia šokio menininkė.
Galvodama apie darbo Kauno mieste laikus, Aira Naginevičiūtė prisimena žiūrovus, kurie būdavo itin žingeidūs, nebijantys naujovių, o taip pat kolegas ir bendraminčius, su kuriais ėjo kartu. „Šiame filme mano kūryba susilieja su man ypatingą reikšmę turinčių šiuolaikinio šokio menininkų - Dariaus Stankevičiaus, Godos Laurinavičiūtės, Agnietės Lisičkinaitės, Erikos Vizbaraitės, Sigitos Juraškaitės, Gretos Grinevičiūtės ir kitų kūrybiniu identitetu.
Nenuilstančiame kūrybiniame procese jie yra mano bendrakeleiviai, su kuriais mane sieja ilgų ieškojimų, kūrybinio džiaugsmo, stiprių išgyvenimų, praradimų ir atradimų bendrystė. Kai kurie iš šių menininkų atėjo į mano gyvenimą profesinio kelio pradžioje, kiti gi puoselėti šokiu nuo pat jų vaikystės, taip brandinę save šokiui, augdami ir augindami mane. Šiandien žiūrėdama į juos ekrane, matau šią persipynusią begalybę, kurią taip talentingai atskleidė Greta Grinevičiūtė. Tai mane jaudina“, – dalinasi Aira Naginevičiūtė.
Šokio filmą „Airos šokis“ galite nemokamai pamatyti kovo 10 d. 19 val. Kauno menininkų namuose pristatomoje Lietuviškų šokio filmų programoje ir diskusijų vakare. Daugiau informacijos apie renginį.
Šokio filmų programą parengė ir pristato Lietuvos šokio informacijos centras, Nepriklausoma šiuolaikinio šokio meno organizacija „Be kompanijos“, Mokslo ir meno laboratorija „MMLAB“.
Filmų sukūrimą ir pristatymą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
