Garsų spektaklyje būtina absoliuti tyla. Ir speciali erdvė. Spektaklio kūrėjai klausytojus pakvietė į nedidelę apskritimo formos erdvę, sukurtą iš tamsaus audinio. Spektaklio dalyviai sėdi ratu, o spektalio veiksmas vyksta jiems už nugarų. Dar tiksliau – kiekvieno žmogaus vaizduotėje. Siužetų čia gali būti ne vienas ir ne du. Jie gimsta klausantis įvairių garsų – nuo šiuolaikinio pasaulio chaoso, kuriame skamba reklaminiai tekstai, iki visiškos ramybės, kai girdisi lietaus lašų muzika ar lietuvių liaudies dainų motyvai.
Vienus garsus spektalyje keičia kiti: už nugarų jauti prabėgant vilkus su šunimis, piktąsias dvasias, vokietį, grubiai keiksnojantį kaimo žmogų. O paskui stoja ramybė – ir garsai sukuria nuostabaus „Ryto kaime“ vaizdą. Būtent garsų spektaklyje suvoki, jog užmerktomis akimis mes matome daugiau nei aktoriai galėtų parodyti...
„Norime pažadinti žmonių vaizduotę, norime, kad jie pasivaikščiotų po savo smegenų kambarius. Įdomiausia, kad išėję iš to paties spektaklio žmonės pasakoja visiškai kitus dalykus, kuriuos jie girdėjo ir įsivaizdavo“, – sako spektaklio „Kelionė be bagažo“ kūrėjai.
Viena iš pakalbintų spektaklio klausytojų sakė: „Man labai patiko kaip garsų pagalba galima išreikšti įvykius ir net visą istoriją. Mes girdėjome kaip atejo vakaras, kaip varlės išėjo vakarienės. O kai jos pasisotino, atskrido kamanė, kurią netyčia... prarijo varlė. Tada prasidėjo tikras varlių džiazas, kurį nutraukė tik atskridęs gandras. Ši istorija buvo papasakota nuo pradžios iki pabaigos. Kaip multiplikacinis filmas. Kaip vaikiška pasaka. Man patiko“, – sako maskvietė Galina Rikovič, kuri Maskvoje dirba su aktorinio meistriškumo studentais. Tarp spektaklio žiūrovų, o tiksliau – klausytojų, buvo ir teatrologė Galina Gubanova, kuriai yra tekę dirbti su unikaliu garsus imituojančiu žmogumi – Genadijumi Tkačenko Papižu (Геннадий Ткаченко-Папиж). Po spektaklio ji ne tik nešykštėjo komplimentų Lietuvos aktoriams, bet ir papasakojo jiems apie Genadijų, kuris galėtų būti jų įkvėpimo šaltinis ir mokytojas.
Tarptautinis R.Tumino teatro festivalis „Vasara 2014“ tęsiasi – šiandien Druskininkuose matysime du Klaipėdos jaunimo teatro spektaklius, režisuotus Valentino Masalskio: vienas jų – „Kopėčios“ – vyks rugpjūčio 6d., 14 val. miesto centre prie Druskonio ežero. Šis spektaklis – nemokamas, nes tai festivalio organizatorių dovana kurorto gyventojams ir svečiams.
Pasitelkdami muziką, ritmą, netikėtą estetiką, aktoriai kurs išraiškingą metaforą, kurios centre – nuolatinė žmogaus kelionė ir jo pastangos pakilti aukščiau kasdienybės.
Vakare Klaipėdos jaunimo teatro trupė „Eglės“ sanatorijos salėje pademonstruos valandos trukmės judesio ir muzikos spektaklį „Batų istorijos“. Batuose gyvena žmonių istorijos, kurias pasakosime žiūrovams, galbūt nesusimąstantiems, kiek daug gali atskleisti kiekviena batų pora. Batai spektaklyje – tai personažai. Šokdami ir dainuodami aktoriai sukuria scenas, kurios leidžia įsivaizduoti, kaip toli gali keliauti batai. Kiek daug jie žino: kur ir kodėl mes ėjome, nuo ko bėgome, kada sustojome, kokius žingsnius padarėme savo gyvenime.
Daugiau informacijos apie festivalio repertuarą – www.teatrasvasara.lt
