Kodėl vienintelė gamtoje egzistuojanti būtybė, suprantanti savo laikinumą ir baigtinumą, taip pat yra pavojingiausia ir žiauriausia? Kodėl žmonijos istorija yra tokia katastrofiška, kodėl nesibaigiantys karai tampa vienu iš pagrindinių žmogaus pranašumo prieš kitas būtybes liudijimu?
„Three Kingdoms“ – tai britų dramaturgo Simono Stephenso 3 dalių pjesė-trileris, vykstantis trijose šalyse ir kvestionuojantis principus, kuriais remiamės svarstydami apie Europos prigimtį bei moralinius įsitikinimus, susijusius su asocialių visuomenės grupių psichologija. Pirmoje šios pjesės dalyje “London” tiriamas nusikaltimas, kurio pagrindinė auka – mergina, priklausiusi plačiam prekybos žmonėmis tinklui.
Pagrindinis šios kūrinio dalies atspirties taškas – smurtinių nusikaltimų psichologija ir tyrimo įpročiai Europos teisėsaugos akimis. Pjesė provokuojančiai išbalansuoja įsitikinimus apie tiesą, etikos kodeksus, smurtą ir teisingumą.
Režisierius Artūras Areima:
„Man niekada neįdomi konstanta, bet svarbu iš esmės suvokti žmogaus elgesį ir jį perspektyvoje numatyti, gebėti jį koreguoti, kad ateityje išvengtume žiauraus elgesio pasikartojimų. Turėtume mokytis iš klaidų, jas tirti, rasti sprendimo būdų, tačiau stebint istoriją, atrodo, jog tiesiog sukamės tame pačiame užburtame rate, esame užstrigę, įklimpę, nesugebame pažvelgti į save iš šono taip efektyviai, kad galėtume išspręsti skaudžiausius žmonijos klausimus.
Manau, kad detektyvas yra glaudžiai susijęs su vienu pagrindinių žmogaus egzistencinių klausimų: kokia visa to priežastis? Potyrių pasaulyje turime galimybę keliauti nuo padarinio iki priežasties, tačiau žvelgdami į pasaulį, egzistenciją iš šono, susiduriame su savo ribotumu. Čia atsiranda detektyvinio žanro teikiama didžioji metafizinė paguoda, kur net ir menkiausia priežastis, kaip slaptas visų judesių variklis, yra ne už istorijos ribų, o pačioje istorijoje, yra jos dalis.”
Spektaklyje vaidina aktoriai Šarūnas Datenis, Modesta Jakeliūnaitė, Monika Poderytė, Rokas Petrauskas, Dovydas Stončius; spektaklio videomenininkas – Dinas Marcinkevičius, operatoriai – Gediminas Vansevičius, Dinas Marcinkevičius, spektaklio muziką kuria kompozitorė π (Monika Poderytė), šviesų dailininkas, operatorius – Martynas Ungurys, garso operatorius – Andrius Kairys.
Įspūdžiais ir pastebėjimais apie kūrybinį procesą taip pat ir dalijasi spektaklio aktoriai.
Šarūnas Datenis:
„Mane visada traukė detektyvines medžiagos, serialai, filmai, todėl jaučiu didelį susidomėjimą šia medžiaga ir norą gilintis į joje atskleidžiamus personažus. Pagrindiniai klausimai, kaip ir žiūrint detektyvinę medžiagą, kyla apie personažų psichologiją ir jų motyvus, bei žinoma pagrindinis klausimas – kuo viskas baigiasi – nes kol kas to nežinau. Labiausiai norisi nemeluoti ir būti tikram, kad žmonės patikėtų tuo, ką mato, ir pačia istorija. Pats kūrybinis procesas kelia
vien gerus jausmus, jaučiu, kad režisierius turi savo matymą, kreipia teisinga linkme, bet tuo pačiu palieka vietos atsiskleisti, o tai pasitaiko gana retai, todėl labai džiaugiuosi."
Rokas Petrauskas:
„Kuo toliau, tuo labiau norisi gerų, gilių pjesių, kurias reikėtų skaityti tikrai ne vieną kartą, kad kažką suprastum, kad reikėtų skirti daug laiko kūrinio analizei. “Three Kingdoms” patraukė visų pirma siužetu, skaitant neatrodo, jog tai pjesė teatrui, labiau primena filmo scenarijų, aukštos kokybės detektyvą. Įdomu, kaip personažai vystosi psichologiškai žingsnelis po žingsnelio, sekundė po sekundės, kaip jie keičiasi. Būtent dėl psichologinio žaidimo ši pjesė yra tokia stipri ir norisi ją pristatyti teatre.”
Modesta Jakeliūnaitė:
„Labiausiai jaučiuosi susidomėjusi pačia prostitucijos tema. Šiuo metu dirbu ir prie kito projekto, teko kalbinti moteris ir vyrus, kurie dirba šioje sferoje. Todėl, kai pamatai tikras žmonių akis, jų bruožus, išgirsti jų istorijas ir atvirus prisipažinimus, viskas tampa ganėtinai artima – tai jau nebe parašytos pjesės veikėjai, tie žmonės yra šalia mūsų.
Todėl repetuojant šią pjesę galvoje sukasi ir žmonės, kuriuos teko sutikti realybėje, ir pjesės veikėjai. Pati sekso už pinigus tema dabar tokia atvira, jog sunku suvokti ribas; Instagrame matyti moterų, vyrų beveik nuogus kūnus yra normalu, už šį vaizdą yra spaudžiamas “like”, ir daugybė žmonių už tai netgi gauna atlygį. Bet kai išgirstame pavyzdį, kad vyras ar moteris nori sumokėti pinigus už nuogo kūno pamatymą, tai jau skamba kažkaip „nešvariai”.”
Dovydas Stončius:
„Ši medžiaga puikiai parašyta. Reikalaujanti atsidavimo. Reikia surasti jėgos būti ten ir čia. Dabar ir tada. Įtampa esanti kūrinyje prikausto, kartais išmuša iš vėžių. Apie žmones už ribų, skirtingus gyvenimus, skirtingas taisykles ir vertybes, kuriomis vadovaujasi. Visa – supratimo, plataus požiūrio ir sugebėjimo neteisti, išgirsti klausimas. Man įdomus ieškojimas, daugybė atsakymų galimybių. Kaip besistengčiau, smalsumas nuveda į užkaborius. Ten nejauku. Tačiau įdomu atrasti”
Monika Poderytė:
„Visų pirma, labai smagu stebėti iš šono, kaip kolegos dirba su šia medžiaga. Gera stebėti ir kartu su Artūru kaskart atrasti dar stipresnius ir gilesnius priėjimus prie šios medžiagos psichologijos, vieno žodžio sakinyje ar mintyje.
Viskas kiekvieną kartą atsiveria kitomis spalvomis, vis kitaip. Kadangi kuriu ne tik vaidmenį, bet ir muziką šiame spektaklyje, ieškau, kaip galėčiau tvyrančią įtampą atskleisti vientisu muzikos kūriniu, ne atskirais takeliais, t.y. sukurti vientisą kūrinį, kuris keliautų kaip dar viena istorija, kalbanti šalia spektaklio personažų. Labai džiaugiuosi, galėdama teatre kalbėti ir analizuoti tokias temas – nepatogias, verčiančias atsimerkti ir sužinoti daug naujo apie tai, apie ką dažnai net nepagalvoju. Kas tarsi „nerūpi”, o iš tikrųjų yra taip arti.”
Artūro Areimos teatro premjera “Three Kingdoms: Part I. London” bus pristoma spalio 1, 2 dienomis Artūro Areimos teatre Vilniuje.
