„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

„Auksiniai scenos kryžiai“: geriausiu režisieriumi pripažintas G.Krämeris, už gyvenimo nuopelnus pagerbtas R.Adomaitis

Tarptautinę teatro dieną, kovo 27-ąją, teikiami aukščiausi Lietuvos teatro apdovanojimai – „Auksiniai scenos kryžiai“. Šiemet Klaipėdos dramos teatro scenoje įteikta 17 premijų: 16 „Auksinių scenos kryžių“ ir Boriso Dauguviečio auskaras.
Günteris Krämeris
„Auksinių scenos kryžių“ įteikimo ceremonija / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Šiųmetę ceremoniją lydėjo ir protesto balsai – įvyko akcija „Dedu kryžių ant scenos kryžių“, kurios metu nominantų sąrašui nepritariantys teatro bendruomenės nariai prie Klaipėdos dramos teatro iš gedulo žvakučių sudėliojo kryžiaus ženklą.

Pirmasis ceremonijos apdovanojimas – Boriso Dauguviečio auskaras, skiriamas už novatoriškus ir originalius teatro sprendimus – atiteko choreografams, šokėjams Airidai Gudaitei ir Laurynui Žakevičiui.

Atsiimdami apdovanojimą jie sakė: „Mes sutinkame ne tuos žmones, kuriuos norim sutikti, o tuos, kurie mums reikalingi, kad augtume savo netipiškais poelgiais ir mąstymu. Norėtume padėkoti daugeliui mūsų kūrybos mokytojų, bet labiausiai norėtume išskirti vieną – šokio kritikę a.a. Vitą Mozūraitę.“

Geriausia jaunąja menininke buvo pripažinta aktorė Greta Petrovskytė, kuri atsiimdama apdovanojimą negalėjo sulaikyti juoko ir ilgų kalbų atsisakė – susirinkusiems ji linkėjo gražaus vakaro ir gražaus pavasario.

Šiemet naujoje nominacijoje „Teatras+“ buvo įvertinta spektaklio „Kodas: Hamlet“ kūrybinė grupė. „Auksinį scenos kryžių“ atsiėmė ir spektaklio režisierė Olga Lapina: „Noriu padėkoti visiems prisidėjusiems. Džiaugiuosi, kad galiu įrašyti į CV buvimą talentinga diletante,“ – sakė ji, referuodama į laureatą skelbusio poeto, eseisto ir dramaturgo Rolando Rastausko mintis.

Nominacijoje Teatras vaikams nugalėjo spektaklis „Kaulinis senis ant geležinio kalno“. Režisierius Jonas Tertelis dėkojo savo tėčiui ir kūrybinei komandai: „Vienas įdomiausių dalykų teatre yra keliauti į tą nežinomą erdvę, į tą erdvėlaikį, keliauti į nuotykį. Noriu jums visiems palinkėti kiekvieną dieną teatre nepamišti, kad tai yra nuostabi vieta vesti į nuotykį žiūrovus.“

Kategorijoje Šokio teatras „Auksinį scenos kryžių“ pelnė vizualaus šokio spektaklio „Žaidimas baigtas“ kūrybinė grupė. Choreografas Laurynas Žakevičius sakė: „Noriu padėkoti mūsų šio vakaro konkurentams, nes sveika konkurencija yra variklis, vedantis į priekį. <...> Ir labai didelį ačiū noriu pasakyti Airidai [Gudaitei, choreografijos bendraautorei], savo žmonai. Ta konkurencija, kuri tarp mūsų kunkuliuoja, ir atvedė mus ten, kur esame šį vakarą.“

Geriausia šokėja buvo pripažinta Goda Laurinavičiūtė už Melancholijos vaidmenį šokio spektaklyje „Melancholijos bokštai“ (Šokio teatras „Airos“). Ji apdovanojimų ceremonijoje nedalyvavo.

Nominacijoje Baleto menas apdovanojimą pelnė baleto artistė Kristina Gudžiūnaitė už Kitri vaidmenį balete „Don Kichotas“ ir Džuljetos vaidmenį balete „Romeo ir Džuljeta“.

„Du kartus nominuota, pirmą kartą apdovanota. <...> Šiandien Tarptautinė teatro diena ir norėdama socialiniame tinkle pasveikinti savo draugus ieškojau nuotraukos. Radau vieną, kur man 11 metų, aš tik atėjusi į Čiurlionio menų mokyklą. Šovė mintis, kad atėjusi į baletą jo nepažinojau, o dabar esu teatre. Labai kviečiu visus prisiminti, kur buvo tas esminis taškas, kad šiandien atsidūrėme teatre,“ – sakė K.Gudžiūnaitė.

Geriausia operos soliste buvo pripažinta Eglė Šidlauskaitė už Eboli vaidmenį operoje „Don Karlas“. „Esu labai susijaudinusi, matyt, tai pirmas kartas, kai mano balsas dreba. Pirmiausia noriu padėkoti visiems tiems, kurie manimi patikėjo, kurie atvedė mane į Operos ir baleto teatrą. Taip pat – visai „Don Karlo“ kūrybinei grupei“, – sakė E.Šidlauskaitė.

Šių metų apdovanojimas-siurprizas „Metų aistra“ – jo simboliu tapo baltas autobusiukas, kuriuo po Lietuvą važinėjo spektaklius vertinantys komisijos ekspertai – skirtas teatro kritikei, teatrologei Audronei Girdzijauskaitei.

„Auksinis scenos kryžius“ už muziką spektakliams „Septyni fariziejaus Sauliaus penktadieniai“ ir „Kodas: Hamlet“ atiteko Ritai Mačiliūnaitei: „Kas labiau už tave gali džiaugtis šią minutę? Turbūt tik mama. Su didžiuliu dėkingumu mamai skiriu šitą apdovanojimą – ji turbūt vienintelė manimi visą gyvenimą tikėjo.“

Geriausiu vaizdo projekcijų kūrėju buvo pripažintas Rimas Sakalauskas (spektakliai „Apreiškimas Marijai“, „Oidipo mitas. Tėbų trilogija“, „Septyni fariziejaus Sauliaus penktadieniai“). Jis ceremonijoje dalyvauti negalėjo, tačiau perdavė savo padėką apdovanojimų komisijai.

Už geriausią scenografiją apdovanojimą pelnė Herbertas Schäferis (opera „Don Karlas“). Šiuo metu jis ruošiasi premjerai Vienoje, tad negalėjo pats atsiimti „Auksinio scenos kryžiaus“.

„Auksinį scenos kryžių“ už geriausią nepagrindinį moters vaidmenį pelnė Karolina Kontenytė (Bertos vaidmuo spektaklyje „Tėvas“). Atsiimdama apdovanojimą ji sakė: „Pirmiausia norėčiau padėkoti svarbiausiam žmogui mano visam teatriniam kely, žmogui, kuris padėjo žengti pirmuosius žingsnius teatre – savo kurso vadovui Valentinui Masalskiui. Tiesa, jis sakė, kad jei gausiu „kryžių“, pas jį į teatrą galiu nebegrįžt. Bet grįšiu“.

Geriausiu dramos aktoriumi už nepagrindinį vaidmenį buvo pripažintas Arūnas Sakalauskas (Janio vaidmuo spektaklyje „Gyvūnas (Ku kū)“ ir Kreonto vaidmuo spektaklyje „Oidipo mitas. Tėbų trilogija“).

„Noriu padėkoti abiejų spektaklių komandoms – už jų akis, už pagalbą, be jų nieko nebūtų. Vienas lauke – ne karys, ypač teatre. Nors ką sakė Alas Pacino? Reikia lentos ir aistros, daugiau nieko“, – sakė A.Sakalauskas.

Geriausia dramos aktore pripažinta Jevgenija Gladij už Varvaros Samsikovos vaidmenį spektaklyje „Ledas“. „Auksinis scenos kryžius“ už geriausią pagrindinį vyro vaidmenį atiteko Dariui Meškauskui už Rotmistro Augusto vaidmenį spektaklyje „Tėvas“. Aktorius šiuo metu yra išvykęs į gastroles.

Geriausiu režisieriumi buvo pripažintas Günteris Krämeris už Giuseppe Verdi operos „Don Karlas“ režisūrą: „Aš politiškas režisierius. Ir šiandien taip pat pasiruošiau politišką kalbą. Bet po kelių kryžių „Don Karlui“ nenoriu gadinti vakaro, todėl tik noriu padėkoti žiuri už apdovanojimą ir LNOBT direktoriui Gintautui Kėvišui už jo paramą.“

Apdovanojimas už viso gyvenimo nuopelnus buvo skirtas lietuvių teatro ir kino aktoriui Regimantui Adomaičiui.

TAIP PAT SKAITYKITE: Klaipėdoje į „Auksinių scenos kryžių“ ceremoniją raudonu kilimu žengė kultūros elito atstovai

Režisierius

  • Agnius Jankevičius už spektaklio-prezentacijos „Ledas“ pagal to paties pavadinimo Vladimiro Sorokino romaną režisūrą (Lietuvos rusų dramos teatras) ir spektaklio-instruktažo „Maištas“ režisūrą bei dramaturgiją (Nacionalinis Kauno dramos teatras)
  • Günter Krämer už Giuseppe Verdi operos „Don Karlas“ režisūrą (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras)
  • Jonas Vaitkus už spektaklio „Septyni fariziejaus Sauliaus penktadieniai“ pagal Aleksandro Andrejevo mistinę dramą režisūrą (Lietuvos rusų dramos teatras)

Dramos aktorė (pagrindinis vaidmuo)

  • Aldona Bendoriūtė už Lauros, Rotmistro žmonos, vaidmenį spektaklyje „Tėvas“ (Klaipėdos dramos teatras)
  • Jevgenija Gladij už Varvaros Samsikovos vaidmenį spektaklyje „Ledas“ (Lietuvos rusų dramos teatras)
  • Elžbieta Latėnaitė už Elžbietos I, Anglijos karalienės, vaidmenį spektaklyje „Marija Stiuart“ (Valstybinis Vilniaus mažasis teatras)

Dramos aktorė (nepagrindinis vaidmuo)

  • Eglė Jackaitė už Valdininkės vaidmenį spektaklyje „Pašaliniams draudžiama“ (Klaipėdos dramos teatras)
  • Karolina Kontenytė už Bertos, Rotmistro dukters, vaidmenį spektaklyje „Tėvas“ (Klaipėdos dramos teatras)
  • Dalia Michelevičiūtė už Motinos vaidmenį spektaklyje „Apreiškimas Marijai“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras)
  • Nelė Savičenko už Motinos vaidmenį spektaklyje „Apreiškimas Marijai“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras)

Dramos aktorius (pagrindinis vaidmuo)

  • Vladimir Dorondov už Sauliaus vaidmenį spektaklyje „Septyni fariziejaus Sauliaus penktadieniai“ (Lietuvos rusų dramos teatras)
  • Liubomiras Laucevičius už Lorenco di Medičio vaidmenį spektaklyje „Fjorenca“ (Nacionalinis Kauno dramos teatras)
  • Darius Meškauskas už Rotmistro Augusto vaidmenį spektaklyje „Tėvas“ (Klaipėdos dramos teatras)

Dramos aktorius (nepagrindinis vaidmuo)

  • Vytautas Anužis už Teiresijo vaidmenį spektaklyje „Oidipo mitas. Tėbų trilogija“ ir Ano Verkoro vaidmenį spektaklyje „Apreiškimas Marijai“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras), taip pat Lozoriaus vaidmenį spektaklyje „Septyni fariziejaus Sauliaus penktadieniai“ (Lietuvos rusų dramos teatras)
  • Valentin Novopolskij už vaidmenis spektaklyje „Ledas“ ir Judo vaidmenį spektaklyje „Septyni fariziejaus Sauliaus penktadieniai“ (Lietuvos rusų dramos teatras)
  • Arūnas Sakalauskas už Janio vaidmenį spektaklyje „Gyvūnas (Ku kū)“ ir Kreonto vaidmenį spektaklyje „Oidipo mitas. Tėbų trilogija“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras)

Scenografas

  • Gintaras Makarevičius už spektaklio „Oidipo mitas. Tėbų trilogija“ scenografiją (Lietuvos nacionalinis dramos teatras)
  • Goda Palekaitė už spektaklio „Europiečiai“ scenografiją (Valstybinis Vilniaus mažasis teatras)
  • Herbert Schäfer (Vokietija) už scenografiją Giuseppe Verdi operos „Don Karlas“ pastatymui (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras)

Šviesų dailininkas / vaizdo projekcijų kūrėjas

  • Rimas Sakalauskas už vaizdo projekcijas spektakliams „Apreiškimas Marijai“, „Oidipo mitas. Tėbų trilogija“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras) ir „Septyni fariziejaus Sauliaus penktadieniai“ (Lietuvos rusų dramos teatras)
  • Vilius Vilutis už šviesų dizainą spektakliams „Apreiškimas Marijai“, „Oidipo mitas. Tėbų trilogija“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras) ir „Šventasis pavasaris“ (Urbanistinio šokio teatras „Low Air“)

Muzikos spektakliui kūrėjas

  • Rita Mačiliūnaitė už muziką spektakliams „Septyni fariziejaus Sauliaus penktadieniai“ ir „Kodas: Hamlet“ (Lietuvos rusų dramos teatras)
  • Algirdas Martinaitis už muziką spektakliui „Apreiškimas Marijai“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras)
  • Onutė Narbutaitė už muziką spektakliui „Oidipo mitas. Tėbų trilogija“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras)
  • Gintaras Sodeika už muziką spektakliams „Eglė žalčių karalienė“ (Lietuvos nacionalinio dramos teatras ir OKT / Vilniaus miesto teatro koprodukcija) ir „Kaulinis senis ant geležinio kalno“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras)

Teatras vaikams

  • Spektaklio „Ilgoji pertrauka“ pagal Milošo Macoureko pasakas ir apsakymus kūrybinė grupė (Vilniaus Keistuolių teatras): režisierė Olga Lapina, scenografė ir kostiumų dailininkė Renata Valčik, kompozitorius Jokūbas Tulaba, šviesų dailininkas Darius Malinauskas
  • Spektaklio „Kaulinis senis ant geležinio kalno“ pagal Jono Basanavičiaus užrašytą lietuvių liaudies pasaką ir Birutės Žilytės iliustracijas kūrybinė grupė (Lietuvos nacionalinis dramos teatras): inscenizacijos autorius ir režisierius Jonas Tertelis, scenografė Paulė Bocullaitė, dailininkas skulptorius Donatas Jankauskas Duonis, kostiumų dailininkė Sandra Straukaitė, kompozitorius Gintaras Sodeika, vaizdo projekcijų autorius Mantas Bardauskas, šviesų dailininkas Vilius Vilutis
  • Šiuolaikinio šokio spektaklio vaikams „Pamirštų ir nežinomų princesių istorijos“ pagal Philippe’o Lechmermeierio knygą „Princesės. Pamirštos ir nežinomos“ kūrybinė grupė (Šokio teatras „PADI DAPI Fish“): choreografė Inga Kuznecova, kompozitorius Kristijonas Lučinskas, kostiumų dailininkė Lina Andriukonė, šokėjos: Eiva Dobilaitė, Aušra Krasauskaitė, Laura Geraščenko, Sigutė Juraškaitė
  • Spektaklio vaikams „Pūgos durys“ pagal to paties pavadinimo Rimvydo Stankevičiaus eiliuotą pasaką lietuvių mitologinių sakmių motyvais kūrybinė grupė (Kauno valstybinis lėlių teatras): inscenizacijos autorė ir režisierė Agnė Sunklodaitė, dailininkė Giedrė Brazytė, kompozitorius Deividas Gnedinas, vaizdo projekcijų autorius Rimas Sakalauskas

Teatras +

  • Spektaklio „Eglė žalčių karalienė“ Elfriede’s Jelinek pjesės „Prašytojai“, lietuvių mitologinės sakmės ir interneto komentarų motyvais kūrybinė grupė (Lietuvos nacionalinio dramos teatro ir OKT / Vilniaus miesto teatro koprodukcija): režisierius Oskaras Koršunovas, dailininkai „random heroes“, kompozitorius Gintaras Sodeika, režisieriaus asistentas Antanas Obcarskas, kostiumų dailininkas Juozas Valenta
  • Spektaklio-žaidimo „Kodas: Hamlet“ to paties pavadinimo Williamo Shakespeare’o tragedijos motyvais kūrybinė grupė (Lietuvos rusų dramos teatras): režisierė Olga Lapina, kompozitorė Rita Mačiliūnaitė-Dočkuvienė, dailininkė Renata Valčik, vaizdo projekcijų autorius Jonas Tertelis
  • Spektaklio-koncerto „Neišmoktos pamokos“ kūrybinė grupė (Menų spaustuvės programa „Atvira erdvė ’16): pjesės autorius ir režisierius Aleksandras Špilevojus, roko grupė „Colours of Bubbles“, šviesų dailininkas Povilas Laurinaitis, scenografė ir kostiumų dailininkė Rūta Lendraitytė Utalla, aktoriai: Greta Grinevičiūtė, Greta Petrovskytė, Paulius Markevičius, Aleksandras Špilevojus

Operos menas

  • Operos solistė Eglė Šidlauskaitė už Eboli vaidmenį operoje „Don Karlas“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras)
  • Operos solistė Raminta Vaicekauskaitė už Elizabetės vaidmenį operoje „Don Karlas“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras) ir Ponios Flut vaidmenį operoje „Vindzoro šmaikštuolės“ (Kauno valstybinis muzikinis teatras)
  • Operos solistas Liudas Mikalauskas už Didžiojo inkvizitoriaus balso, Vienuolio vaidmenis operoje „Don Karlas“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras) ir Falstafo vaidmenį operoje „Vindzoro šmaikštuolės“ (Kauno valstybinis muzikinis teatras)
  • Choro dirigentas Česlovas Radžiūnas už LNOBT choro parengimą operos „Don Karlas“ pastatymui (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras)
  • Dirigentas Pierre Vallet (Prancūzija) už muzikinės dalies parengimą operos „Don Karlas“ pastatymui (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras)

Baleto menas

  • Baleto artistė Anastasija Čumakova už Džuljetos vaidmenį balete „Romeo ir Džuljeta“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras)
  • Baleto artistė Kristina Gudžiūnaitė už Kitri vaidmenį balete „Don Kichotas“ ir Džuljetos vaidmenį balete „Romeo ir Džuljeta“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras)
  • Baleto artistas Genadij Žukovskij už Bazilio vaidmenį balete „Don Kichotas“ ir Romeo vaidmenį balete „Romeo ir Džuljeta“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras)

Šokio menas

  • Šokio spektaklio-performanso „B ir B dialogas“ kūrybinė grupė (Menų agentūra „Artscape“): choreografės ir atlikėjos Greta Grinevičiūtė ir Agnietė Lisičkinaitė, dramaturgė Sigita Ivaškaitė, scenografė ir kostiumų dailininkė Laura Darbutaitė, videomontažo režisierius Jonas Tertelis, šviesų dailininkas Povilas Laurinaitis
  • Šokio performanso „Dior in Moscow“ kūrybinė grupė (Šokio teatras „PADI DAPI Fish“): koncepcijos autorės ir atlikėjos Ingrida Gerbutavičiūtė ir Agnija Šeiko-Sarulienė, kompozitorius Antanas Jasenka, scenografė Sigita Šimkūnaitė, videomenininkė Albena Baeva (Bulgarija), šviesų dizaineris Povilas Laurinaitis
  • Šokio spektaklio „(g)round zero“ kūrėjai ir atlikėjai: choreografai ir šokėjai Marius Pinigis ir Marius Paplauskas, kompozitorius Andrius Stakelė
  • Vizualaus šokio spektaklio „Žaidimas baigtas“ kūrybinė grupė (Urbanistinio šokio teatras „Low Air“): choreografai ir atlikėjai Laurynas Žakevičius, Airida Gudaitė, kostiumų dailininkė, scenografė, režisierė Lauryna Liepaitė, šviesų dailininkas ir videomenininkas Povilas Laurinaitis, spektaklio metu gyvai groja Adas Gecevičius (būgnai, elektroninė perkusija, kornetas etc.)

Šokėjai

  • Goda Laurinavičiūtė už Melancholijos vaidmenį šokio spektaklyje „Melancholijos bokštai“ (Šokio teatras „Airos“)
  • Marius Pinigis ir Marius Paplauskas už vaidmenis šokio spektaklyje „(g)round zero“
  • Laurynas Žakevičius už vaidmenis šokio spektakliuose „Žaidimas baigtas“ ir „Šventasis pavasaris“ (Šokio teatras „Low Air“)

Debiutas / jaunasis menininkas

  • Aktorė Greta Petrovskytė už Greis vaidmenį spektaklyje „Apvalytieji“ ir Jaunosios sesers vaidmenį spektaklyje „Vestuvės“ (OKT / Vilniaus miesto teatras), taip pat merginos vaidmenį spektaklyje „Neišmoktos pamokos“ (Menų spaustuvės programa „Atvira erdvė ’16“)
  • Jevgenija Rusakova už kostiumų dailininkės debiutą spektaklyje „Pasaka apie carą Saltaną“ (Lietuvos rusų dramos teatras)
  • Aktorė Gabija Urniežiūtė už Natašos vaidmenį monospektaklyje „Natašos svajonė“ (Lietuvos rusų dramos teatras)

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“