Netrūko ir nustebusių dėl šių metų nominantų sąrašo – socialiniame tinkle „Facebook“ buvo sukurtas renginys „Dedu kryžių ant „Scenos kryžių“, kuriame nepriklausomų teatrų atstovai, jauni kūrėjai, kritikai ir solidarūs žiūrovai kviečiami išreikšti savo požiūrį į apdovanojimus kovo 27 d. prie Klaipėdos dramos teatro, kur vyks „Auksinių scenos kryžių“ teikimo ceremonija, padedant po žvakutę ar kryželį.
Apdovanojimus organizuojanti Kultūros ministerija ekspertų komisijos sprendimų motyvacijos nepateikė – spaudos konferencija, kaip ir kasmet, organizuota nebuvo, o argumentų ieškojusieji jų nerado ir ministerijos platintame pranešime spaudai.
Kodėl keitėsi nominacijos?
Ekspertų komisijos pirmininkė Veronika Janatjeva atkreipė dėmesį, jog komisija kasmet savo nuožiūra gali formuoti nominacijų pavadinimus ir keisti jų skaičių. Paklausta, kodėl šiemet atsisakyta geriausios nacionalinės dramaturgijos pastatymo nominacijos, pirmininkė teigė, jog komisijai nepavyko sudaryti „padoraus trejetuko ar ketvertuko“.
Manau, kad kažkokio pakilimo [dramaturgijoje] tikrai nėra, yra bandymai gaivinti šią sritį. Gal, duok Dieve, vieną dieną tai duos vaisių, – sakė V.Janatjeva.
„Buvo ir pasiūlymų, ir kūrinių parašytų, bet mes taip ir nepasiekėme sutarimo, kas būtų tie geriausi. Visi diskusijose turėjo ką prikišti vieniems ar kitiems pastatymams. Mes pastaraisiais metais formulavome kitokį pavadinimą – „lietuvių autoriaus kūrinio pastatymas“, nes būdavo pasirenkami ir ne draminiai tekstai. Šiemet tendencija buvo ir tokia, kad dramaturgiją buvo galima suvokti platesne negu tekstas prasme. Pvz., O.Koršunovo „Eglės žalčių karalienės“ pastatymą galima suvokti kaip autorinę dramaturgiją, nors daug kas ten buvo panaudota. <...> Dramaturgijos nominacija šiemet tarsi išsiliejo į kitas kategorijas“, – sakė V.Janatjeva.
Ar nominacijos atsisakymas – bandymas atkreipti dėmesį į šiuolaikinės lietuvių dramaturgijos būklę? Pasak V.Janatjevos, apie ją kasmet signalizuoja teatrologai ir teatro kritikai, ją liudija ir organizuojami naujosios dramaturgijos festivaliai, skaitymai: „Šiandieninė tendencija – sustiprėjusi režisierių autorinė dramaturgija arba jų duetai su pasikviestais dramaturgais, kurie padeda perdirbti kitus tekstus, juos papildyti. <…> Manau, kad kažkokio pakilimo [dramaturgijoje] tikrai nėra, yra bandymai gaivinti šią sritį. Gal, duok Dieve, vieną dieną tai duos vaisių.“
Kalbėdama apie naują nominaciją „Teatras +“, V.Janatjeva teigė, jog tęsiant šią grandinę turėtume rašyti nežinomąjį, dėti lygybės ženklą ir taip atsakyti į klausimą, kas gi yra „Teatras+“.
„Komisija šiemet į šį klausimą nesugebėjo atsakyti, nes yra skirtingų atvejų ir skirtingų atsakymų. Kaip matote iš to, kas yra nominuota kategorijoje, tai yra spektakliai, kurie turi kažkokių kitų dėmenų, kurių mes nesiryžome įvardinti kaip netradicinio teatro, nes tai skamba kaip išsisukinėjimas, nenorėjome to įvardinti ir tarpdisciplininėmis teatro formomis, nes teatras pats savaime toks yra“, – teigė V.Janatjeva, atkreipdama dėmesį, jog kategorijos nominantus būtų galima įvardinti kaip instaliaciją (O.Koršunovo „Eglė žalčių karalienė“), spektaklį-koncertą (Aleksandro Špilevojaus „Neišmoktos pamokos“) ir spektaklį-žaidimą (O.Lapinos „Kodas: Hamlet“).
Nors daug kas gali apkaltinti, kad ir šiame sąraše smarkiai dvelkia naftalinu, aš manau, kad yra užčiuopta ir aktualių tendencijų, pvz., teatro politizavimas, tam tikras būdas kalbėti su visuomene apie politikos realijas, – sakė komisijos pirmininkė.
Pagrindinis vertinimo kriterijus – vientisumas
Pasak V.Janatjevos, vertinimo kriterijai nesikeičia jau daug metų ir komisija visų pirma atsižvelgia į pastatymų vientisumą: „Ar tai būtų opera, ar muzikinis teatras, ar spektaklis vaikams, ar dramos, ar dar kažkas, svarbiausia yra idėjos ir jos realizacijos vienovė.“
Pirmininkė teigė, jog siekiama rasti tuos spektaklius, kurie veikia kaip vientisas organizmas ir šiemet „Auksiniams scenos kryžiams“ nominuoti pastatymai prie to priartėjo arčiausiai.
Tarp svarbių kriterijų V.Janatjeva paminėjo ir meninę kokybę bei profesionalumą, teatro raiškos formų įvairovę: „Nors daug kas gali apkaltinti, kad ir šiame sąraše smarkiai dvelkia naftalinu, aš manau, kad yra užčiuopta ir aktualių tendencijų, pvz., teatro politizavimas, tam tikras būdas kalbėti su visuomene apie politikos realijas. Nors manau, kad vis dėlto aukščiau aktualumo yra meniškumo kriterijai, nes tai yra meno sritis.“
Nominantų sąrašą kritikuojantieji pabrėžia, jog jame itin trūksta jaunųjų autorių darbų, nevalstybinių teatrų spektaklių, tačiau V.Janatjeva atkreipė dėmesį, jog komisija vertina tik profesionalaus teatro pastatymus: „Negalime vertinti studentų, kurių daugėja teatruose. <...> Buvo keletas atvejų, kai tarsi galėtume jaunus kūrėjus įtraukti į sąrašus, bet jie dar studijuoja ir nėra profesionalai ta griežtąja prasme.“
Pasak pirmininkės, teikti siūlymus apdovanoti spektaklių kūrėjus gali teikti komisijos nariai, profesionalūs teatrai bei fiziniai asmenys.
Komisijos išvados turėtų būti paskelbtos ir argumentuotos. <...> Kai tik paskelbi ir tyli, tai žinot... Demokratijos laikai vis tik, – sakė R.Rimeikis.
R.Rimeikis: „Komisijos išvados turėtų būti paskelbtos ir argumentuotos“
V.Janatjevos nuomone, spaudos konferencijos nebuvimas yra ne pozicija, o metodikos trūkumas, nes konkurso nuostatuose tai nėra apibrėžta.
„Nuostatuose net nėra apibrėžta, kas yra komisijos darbas. Mes posėdžiaujame, balsuojame ir toliau mūsų darbas kaip ir turėtų baigtis. Mūsų nuomonės viešinimas, grįžtamasis ryšys, kai mes peržiūrime labai daug spektaklių per labai trumpą laiką, yra tarsi savanoriškas, nėra niekaip koordinuojamas. Galbūt ateityje vertėtų apie tai pagalvoti“, – sakė komisijos priminkė, primindama, jog komisija niekada neatsisakydavo komentuoti savo sprendimų tiems žiniasklaidos atstovams, kurie kreipdavosi tiesiogiai.
Lietuvos teatro sąjungos pirmininkas Ramutis Rimeikis buvo įsitikinęs, jog komisijos sprendimų motyvacija turėtų būti viešinama: „Komisijos išvados turėtų būti paskelbtos ir argumentuotos. Turėtų būti padaryta ir spaudos konferencija. Tai turėtų būti viešinama, kad teatro bendruomenė žinotų, kodėl sprendimai yra tokie. Kai tik paskelbi ir tyli, tai žinot... Demokratijos laikai vis tik.“
Kultūros ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vyriausioji specialistė Vilma Žemaitienė pripažino, jog Kultūros ministerijos viešoji komunikacija yra tobulintina: „Šiuo metu kaip tik skiriame daug dėmesio ryšių su visuomene kompetencijų stiprinimui ministerijos viduje. Esame dėkingi už bet kuriuos pasiūlymus, kurie padėtų nušviesti ministerijos veiklą visuomenei“, – teigiama ministerijos atsakyme 15min.
Pokyčiai komisijoje vyksta lėtai
R.Rimeikis pastebi tobulintinų dalykų komisijos darbo organizavime – jis teigė pasigendantis didesnės rotacijos ir teatro praktikų įtraukimo į komisijos darbą: „Komisijoje turėtų būti režisierių, daugiau aktorių. Tuomet būtų įvairesnės nuomonės. Kartais teatrologinis požiūris ne visada sutampa su praktikų nuomone“, – sakė sąjungos pirmininkas.
V.Janatjeva teigė, jog pagal dabartinius nuostatus pateiktas paraiškas turi vertinti profesionalūs vertintojai: „Kalbant apie teatro praktikus, jie ne visais atvejais laikytini profesionaliais meno vertintojais. Žinoma, klausimas, kaip tas profesionalumas turi būti apibrėžtas.“
Komisijos pirmininkė taip pat siūlo persvarstyti ir ekspertų atlygio klausimą taip, jog šis priklausytų nuo įvertintų paraiškų kiekio, o ne nuo posėdžių skaičiaus
Komisijos pirmininkė įžvelgia ir daugiau problemų – štai anksčiau komisijos narių būdavo daugiau, jie dirbdavo frakcijomis. Pastaraisiais metais to imta pasigesti.
„Norint įvertinti ir patikimai balsuoti už scenografijos, kostiumų, muzikos, šokio, baleto, teatro vaikams, lėlių ir objektų pozicijas, reiktų turėti daugiau žmonių, turinčių išsilavinimą toje srityje ar tyrinėjančių tą sritį. Mums yra leidžiama pasitelkti ekspertų nuomonę, tačiau balsuojant paskutinę akimirką prasideda komisijos imtynės. Manau, kad specialistų komisijoje galėtų atsirasti daugiau“, – sakė V.Janatjeva.
Jos teigimu, taip pat per mažai atsižvelgiama į komisijos narius, kurie gyvena ne Vilniuje: „Šuo metu komisijoje yra dvi narės iš Kauno, kurios turi važinėti į Vilnių savo lėšomis. <...> Manau, kad tai yra neteisinga, apsunkina mūsų darbą ir balsavimą.“
Komisijos darbe stokojama ir metodikos – protokoluojama tik tai, kas svarstyta ir kas nutarta. Ekspertų pokalbių ar vertinimo išklotinių nėra.
Komisijos pirmininkė taip pat siūlo persvarstyti ir ekspertų atlygio klausimą, kad šis priklausytų nuo įvertintų paraiškų kiekio, o ne nuo posėdžių skaičiaus: „Spektaklių kasmet daugėja, o mūsų fiziniai pajėgumai – ne. Šiemet susidūrėme su situacija, jog tikrai peržiūrėjom kiek galėjom, bet likom su didžiuliais sąrašais iš įrašų žiūrėtinų spektaklių. Tai, manau, yra nenormalu“, – sakė V.Janatjeva, neslėpdama, kad rasti ekspertus šiam darbui kasmet tampa vis sunkiau.
Komisijos darbe stokojama ir metodikos – protokoluojama tik tai, kas svarstyta ir kas nutarta. Ekspertų pokalbių ar vertinimo išklotinių nėra.
„Su ministerija pokalbiai vyksta. Kiekvienais metais po laureatų paskelbimo teikiami pasiūlymai, kaip būtų galima tobulinti nuostatus, ką būtų galima keisti. Procesas vykdavo gana lėtai, į vienus mūsų siūlymus būdavo atsižvelgiama, į kitus – ne“, – sakė V.Janatjeva.
