Jau šį penktadienį, gegužės 26 d., OKT studijoje Vilniuje paskutinį kartą šiame sezone bus rodomas „Pirk dramblį“ – Eglės Kižaitės režisuotas spektaklis, kuriame sukurtas vaidmuo ir atnešė Auksinį scenos kryžių M.Bendžiui.
Dovilės Zavedskaitės pjesė „Dramblys“, pagal kurią sukurtas spektaklis – tai kūrinys, atskleidžiantis šeimos portretą, lydimą netekties, savižudybės ir depresijos, tačiau visą tamsą ir dramą atsveria humoras ir ironija. Šioje šeimos istorijoje režisierės E.Kižaitės dėmesį patraukė beveik kiekvienoje scenoje dalyvaujantis Berniukas – maždaug aštuonerių metų vaikas, lankantis antrą klasę.
Tai vaikas, kuris atsiduria ypač skaudžioje situacijoje, kurios jam niekas negeba paaiškinti. Būtent tas negebėjimas kalbėti su vaiku, negebėjimas reikšti emocijų, empatijos trūkumas yra tai kas įkvepė režisierę ir aktorių M.Bendžių imtis šios medžiagos ir sukurti spektaklį, kurio centre būtų būtent Berniukas. Spektaklyje sutinkame jau suaugusį Berniuką, praėjus daugiau nei dešimčiai metų po netekties, tačiau vis dar išgyvenantį tų dienų įvykius. Visa istorija jį persekioja kaip dramblys apie kurio buvimą jis pats nesupranta.
„Man ši pjesė iš karto patiko, labiausiai dėl vyravusios šeimos ir santykių tarp tėvų bei vaikų temos. Visi esame praėję šį etapą, tik aišku gal ne tokiame žiauriame kontekste kaip pjesės berniukas. Visa tai, apie ką kalbama pjesėje, man yra labai svarbu gyvenime. Dar labai patiko tai, jog ėmėmės idėjos statyti mono spektaklį“, – pradžią prisimena M.Bendžius.
Spektaklio temos – išties itin skaudžios, jautrios ir besisukančios tik apie M.Bendžiaus vaidmenį, nes tai mono spektaklis. Nuo ko atsispirti kuriant tokį vaidmenį? Kaip atlaikyti tokias skaudžias temas? Pasak aktoriaus, gerai parašyta pjesė tarsi pati padiktuoja daugybę atsakymų.
„Kai pjesė parašyta gerai, tada lengva tiek man – aktoriui, tiek režisierei atsirinkti ir paryškinti svarbius dalykus. Man ryškiausias buvo tas neteisybės jausmas – kodėl su tuo berniuku taip pasielgė jo šeima? Pradedi galvoti, kaip būti, kad taip nesielgti? Aišku, atsispiri ir nuo savo patirčių, bet labiausiai bandai suprasti tą situaciją, kuri aprašyta pjesėje, mėgini užjausti savo personažą, pateisinti tiek jį, tiek kitus veikėjus“, – pasakoja aktorius.
Berniuko vaidmuo M.Bendžiui atnešė prestižinį Auksinį scenos kryžių. Aktorius už darbą statant šį mono spektaklį buvo apdovanotas Jaunojo menininko kategorijoje.
„Pradžioje nesupratau, jog tas Kryžius toks svarbus. Jį gavęs sulaukiau daugybės žmonių sveikinimų, taip pat palaikymo iš kolegų ir artimųjų, kurie perdavė dar kitų žmonių sveikinimus. Tada supratau, jog svarbus ne kiek pats apdovanojimas, bet tai, jog žmonės jį vertina, pasveikina jį gavus, palinki sėkmės. Tai buvo pats smagiausias dalykas gavus Auksinį scenos kryžių“, – prisimena M.Bendžius.
Gautas Auksinis scenos kryžius įpareigoja, pakelia ar slegia? Pasak M.Bendžiaus, tiesiog nereikia pernelyg daug apie tai galvoti.
„Tikrai nejaučiu, jog Kryžius mane slėgtų. Tiesiog vieną kartą labiau pasiseka, esi pastebėtas ir apdovanotas, tačiau nepaisant to darai ir kitus dalykus. Man atrodo, tai tarsi loterija, apie kurią nereikia pernelyg daug galvoti“, – teigia aktorius.
