Spektaklio „Noriu maitinančios dienos iš tavo rankų“ eskizas buvo sukurtas specialiai „Baltojo kaspino“ festivaliui, kuris prisideda prie pasaulinės iniciatyvos atkreipti visuomenės dėmesį į smurtą. Spektaklyje per šokį iškalbėti visuomenės skauduliai.
Šeima, kuri suvokiama kaip saugiausia erdvė, priebėga nuo pasaulio negandų, deja, vis dažniau tampa didžiausių sužeidimų vieta. Sudaužytos moterų viltys, meilės ir saugumo alkani vaikai, brutaliai ieškoję laimės ir jos nesuradę vyrai. Nesusikalbėjimo uždusinti, smurto sulaužyti gyvenimai, kuriuose laimėtojų ir laimingųjų nėra.
„Menas – viena geriausių priemonių pakviesti žmogų susimąstyti. Konkrečiu atveju – apie paties smurto sąvoką. Neretai smurtą suvokiame kaip kraštutinę fizinę agresiją, manome, kad jis egzistuoja kažkur toli nuo mūsų, paribiuose. Tačiau smurtas turi daugybę veidų ir formų, kurių neatpažįstame arba bijome pripažinti, kad gyvename aukos gyvenimą, nuolat patirdami, kad ir psichologinį, smurtą.
Tikimės, kad abejingų nepaliekantys šokio žingsniai scenoje padrąsins žiūrovus žengti atitinkamus žingsnius savo ar artimoje aplinkoje, mažinant šią šiurpią statistiką“, – sakė Kauno šokio teatro viešųjų ryšių specialistė Edita Kiznienė.
Temos turi būti artimoms žmonėms
Spektaklio kūrėja, choreografė Birutė Letukaitė įsitikinusi, kad kiekvienas kūrėjas turi būti socialiai aktyvus. Jis turi kalbėti žmonėms, ieškodamas aktualių temų ir atspindėdamas jas kūryboje.
„Aš esu už tokį meną. Menas vardan meno skatina izoliaciją. Juk negyvename po vieną. Esame socialinės būtybės. Taigi, kiekvienas buvimą čia galime pagerinti per savo darbus.
Antraip, kam reikalingas menas? Kūryba – ne laboratorija. Galima sėdėti namuose ir sau kažką nagrinėti. Temos, kuriomis kalbi, turi būti girdimos ir suprantamos žmonėms“, – teigė spektaklio choreografė.
Recenzentė Viktorija Vaičiūnaitė po premjeros tekste „Šokis virtęs rauda“ rašė: „Dviejų pasaulių kontrastai bei išreikšti moters vidiniai išgyvenimai sukūrė stiprų emocinį spektaklio pagrindą. Šį įspūdį kūrė ne tik ekspresyvi muzika, šviesos ir kontrastingos judesio variacijos, bet ir moterų šokėjų akys, žvilgsniai. Viskas buvo tikra – ne suvaidinta, o išjausta, ir ne tik kūnu, bet ir siela“.
Kauno dramos teatre (Laisvės al. 71) spektaklis bus rodomas gegužės 24 d., 18 val. Vilniuje premjera įvyks birželio 1 d. 19 val. „Menų spaustuvėje“ (Šiltadaržio g. 6).
