Pirmadienį Salomėjos Nėries gimnazijos sporto salėje vykusioje spaudos konferencijoje P.Tamolė sakė, jog nors paskutiniu metu daug kalbama apie mokyklą ir joje kylančius iššūkius, tačiau švietimo sistema neretai vertinama iš savo varpinės – kalbant apie mokyklą, kurią pats baigei, arba tą, į kurią eina tavo vaikai.
„Norėjosi teatro kalba apie tai pakalbėti iš kitos pusės. <…> Nuomonių, ką keisti švietimo sistemoje, yra labai daug, manau, kad gal jau užteks idėjų – imkimės konkrečių sprendimų, pvz., išimdami skambučius mokyklose“, – kalbėjo P.Tamolė. Besiruošdamas šiam projektui jis keliavo po skirtingas Lietuvos mokyklas, bendravo su moksleiviais ir mokiniais.
Pavadinimą „#beskambučio“ spektaklio kūrybinė grupė naudoja kaip metaforą – daugelyje Lietuvos mokyklų skambutis į pamoką sukviečia ir iš pamokos išleidžia, tačiau kas nutiktų, jei jo atsisakytume? „Naivu tikėtis, kad mokyklose išjungus skambutį ims viskas ir pasikeis, bet tikiu, kad tai gali būti mažas, simbolinis žingsnis į sisteminį pokytį“, – sakė režisierius.
Skambučio motyvas ryškus ir spektaklio muzikinėje linijoje: „Kai galvoji apie mokyklos garsus, visad prisimeni pertraukos triukšmą, koridorius, įvairius pokalbius. Man kaip kompozitorei buvo įdomiausia skambutį paversti personažu – jis pasirodo kūriniuose, dainose, kurios skamba spektaklio metu, – ir galbūt galiausiai jį deformuoti, pakeisti garsą į visiškai neprimenantį šaižaus skambesio, kuris kažką valdo“, – sakė kompozitorė A.Matulevičiūtė.
Nenuostabu ir tai, jog mokyklos problematiką nagrinėjantis spektaklis kvies teatro erdvę iškeisti į mokyklų sporto ar aktų sales: „Tai bus kažkoks kitoks patyrimas, kitoks susitikimas su mokyklos erdve – tikra mokyklos erdve, o ne dekoracija,“ – pasakojo spektaklio dailininkė Lauryna Liepaitė.
Dramaturgas Augustas Sireikis teigė, jog spektaklio kūrybinis procesas buvo labai demokratiškas: „Režisieriaus, dramaturgo, aktoriaus vaidmenys kažkiek nusitrynė, nes visi pabuvo visais. <...> Manau, tai spektaklio idėjai pritinkantis metodas.“
A.Sireikis mano, jog šiuolaikiniame dokumentiniame teatre teksto vaidmuo yra nevienareikšmis: „Iš vienos pusės, tradicinė forma, kai dramaturgas paduoda kūrinį ir lieka nuošaly, nebeveikia, nes su gyvu dramaturgu norisi bendrauti ir kurti kartu, judėti į priekį. Bet dokumentuojantis dramaturgas dažnai susiduria su sugedusio telefono principu – fiksuoji jausmus, įvykius, paversdamas juos tekstu, ir atiduodamas tai aktoriui rizikuoji, kad tai nebebus taip autentiška. Todėl reikia ieškoti šiuolaikinio teatro gyvavimo formos – tai, kas čia įvyko, manau, yra ėjimas teisinga kryptimi,“ – sakė dramaturgas.
A.Sireikis tikino, jog mokykla jį domina kaip vieta, kur įvyksta praktiškai visos mūsų gyvenimo patirtys: „Kad ir apie kokias emocijas pagalvotume, visas jas labai koncentruotai žmogus patiria mokykloje. Ji yra kaip mikrokosmosas – jei ateiviams norėtume parodyti, kaip atrodo žmonių gyvenimas Žemėje, užtektų parodyti vieną mokyklą ir būtų aišku.“
Kamilė Petruškevičiūtė, vaidinanti spektaklyje, taip sako jaučianti temos artumą: „Kai mokiausi mokykloj, man kilo daug klausimų: kodėl būtent tokia sistema, kodėl viskas vyksta taip ir kodėl niekas nepadeda išspręsti kažkokių man kylančių problemų? Kai Paulius [Tamolė] pakvietė vaidinti, buvo taip lengva suprasti, apie ką kalbama ir ką reikia daryti. Lyg ir gavau progą iš savo pusės pasakyti tai, ką norėjau pasakyti, kai dar mokiausi.“
Spektaklyje tai pat vaidina Diana Anevičiūtė, Povilas Budrys, Jolanta Dapkūnaitė, Laurynas Jurgelis, Jurga Kalvaitytė, Justina Nemanytė, Augustė Pociūtė, Gediminas Rimeika, Salvijus Trepulis, Oskar Vygonovski, Arūnas Vozbutas.
Trijų dalių spektaklis „#beskambučio“ yra skirtas tiek moksleiviams, tiek suaugusiems. Spektaklio premjera Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazijoje vyks lapkričio 4 d., vėliau spektaklis leisis į turą po Lietuvą ir bus rodomas šalies mokyklose.
