Pastatyti „Karalienę Luizę“ atnaujinto teatro scenoje buvo sena staiga mirusio teatro vadovo Gedimino Pranckūno svajonė. Klaipėdos dramos teatras įvykdė jo valią, tai bus pirmasis spektaklis ilgus metus rekonstruoto teatro scenoje. Spektaklis bus kupinas spalvų ir istorijos, kuri, anot teatralų, žinoma toli gražu ne daugeliui klaipėdiečių.
Pjesėje „Karalienė Luizė“ apžvelgiamas karališkasis Klaipėdos laikmetis – 1807-1808 m., kai uostamiestis tapo laikinąja Prūsijos sostine. Tuomet bėgdama nuo Napoleono Bonaparto karališkoji šeima – Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas III su karaliene Luize ir vaikais – apsigyveno anuometiniame Mėmelyje.
Būtent Luizė, o ne jos vyras Vilhelmas Friedrichas, subūrė valstybių koaliciją prieš Napoleoną. Napoleonas Luize žavėjosi ir sykiu neapkentė jos. Amžininkai vadino ją šviesiausiuoju angelu, šventąja, Prūsijos žvaigžde audrų debesyse, Prūsijos madona.
„Tas karališkosios šeimos apsilankymas tuometiniame Mėmelyje, jis kaip ir pamirštas, nėra Klaipėdoje tokio Luizės kulto, kaip Vokietijoje. Manau, kad tai puiki proga ją atgaivinti ir su ja susipažinti“, – sako Prūsijos karaliaus Frydricho Vilhelmo III vaidmenį spektaklyje įkūnysiantis aktorius Arnoldas Eismontas. Jam priduria ir karalienė Luizė, aktorė Inga Jankauskaitė, teigdama, jog klaipėdiečius reikia paimti už rankos ir atvesti į šį nuostabų pasaulį.
Tyrinėjo istoriją
Pjesės autorius Arvydas Juozaitis – filosofas, rašytojas, publicistas, sportininkas, politinis ir visuomenės veikėjas, humanitarinių mokslų daktaras. Arvydas Juozaitis rašo pjeses, kultūrologines knygas. Už literatūrinę kūrybą apdovanotas premijomis, tarp jų ir Baltijos asamblėjos literatūros premija (2011).
A.Juozaitis daug laiko paskyrė išskirtiniam Klaipėdos istorijos periodo tyrinėjimui, kuomet Mėmelyje viešėjo karališkoji pora. A.Juozaitis įsitikinęs, kad šis spektaklis netruks sulaukti vokiečių dėmesio, tad melo jame būti negali.
Meluoti negalima, vokiečiai mėgsta tikslumą, vis tiek žinai, kad anksčiau ar vėliau vokiečių kritikai atsiras čia, Klaipėdoje, – sakė A.Juozaitis.
„Meluoti negalima, vokiečiai mėgsta tikslumą, vis tiek žinai, kad anksčiau ar vėliau vokiečių kritikai atsiras čia, Klaipėdoje. Savo buvusiame Mėmelyje. Be to, Luizės mitas toks galingas, jog čia nepraeis pro šalį, taigi, meluoti negalima“, – įsitikinęs pjesės autorius.
Įkūnys karalienę
Pagrindinis, karalienės, vaidmuo spektaklyje patikėtas patyrusiai aktorei Ingai Jankauskaitei. Rasti tinkamą aktorę nebuvo lengva, mat pjesės autorius turėjo reikalavimų – ji privalėjo būti motina, nes karalienė gimdė net dešimt kartų, taip pat pasižymėti erudicija, būti erotiška, o išskirtinėse, kritinėse situacijose pasielgti šaltakraujiškai. Aktorė Inga Jankauskaitė sugebėjo puikiai įkūnyti istorinės moters paveikslą.
I.Jankauskaitė teigė norinti sukurti gyvą, tikrą karalienės Luizės portretą.
„Be jokio trafaretinio, romantizuoto vaizdo, tikrą realią moterį, kuri visų pirma buvo moteris, nebijojo gyventi pagal savo prigimtį“, – sakė I.Jankauskaitė. Ji teigė, jog spektaklis šių dienų realijose yra „kažkaip skandalingai aktualus“, kalbant tiek apie politinį kontekstą, tiek apie žmogiškus dalykus – lojalumą šeimai, atsidavimą, tarnystę, patriotizmą.
Ypatingos grindys
Pasak spektaklio režisieriaus Gyčio Padegimo, kuris Klaipėdoje stato jau aštuntą spektaklį, o savo karjeroje – 108-ąjį, statant šį kūrinį jiems itin pagelbėjo žmonės, kurie domisi Prūsija, kurie žino viską, nuo sagų iki istorinių faktų.
Spektaklyje ypatingas vaidmuo teks netikėtam objektui – grindims, kurios kils, leisis, susiformuos laiptai ir vėl išsilygins.
„Spektaklyje turime vieną negyvosios rūšies veikėją, kuris nepaprastai svarbus – tai scenos grindys. Jos kiekviename paveiksle vis kitos – tai ramios, tai pasišiaušusios, tai prasmegusios, tai vienu ritmu dirbančios, tai kitokios“, – į grindis rodė režisierius.
Vien dėl šios priežasties kituose miestuose spektaklis nebus rodomas, tačiau G.Padegimui to visai negaila – visi norintys laukiami uostamiestyje. I. Jankauskaitė drąsiai rėžė, jog žmonės būtų kvaili, jei neatvyktų pažiūrėti šio ypatingo kūrinio.
Brangiausias spektaklis
Šis spektaklis yra brangiausias Klaipėdos dramos teatro istorijoje. Jo pastatymas kartu su rūbų siuvimu, dekoracijomis, autoriniais atlygiais menininkams ir kitomis išlaidomis atsiėjo apie 70-80 tūkstančių eurų. Bilietas į spektaklį kainuoja 15 eurų, tačiau jų jau neliko.
Anot teatro vadovo Tomo Juočio, kaina bilietų pakankamai aukšta, tačiau teatro veikla tokia, jog valstybė apmoka ūkinę dalį, o kūrybinei veiklai privalo užsidirbti pati įstaiga. „Tai galimybė pasipildyti pinigėliais, vėliau samdyti brangesnius režisierius. Premjera gali būti kitokios kainos, bet kai bus išrodyta, kaina susiniveliuos su kitų spektaklių“, – sakė vadovas.
Aktorių desantas šiame spektaklyje gausus ir spalvingas, siekia kone pusšimtį. Vaidina ir Sigutis Jačėnas, muzikinio teatro solistas Šarūnas Juškevičius, choreografijos moko Agnija Šeiko.
Premjeriniai spektakliai vyks Klaipėdos dramos teatre (Teatro g. 2) gruodžio 4, 6, 9 ir 10 d. Spektaklių pradžia – 18.30 val.
