Dailė menininkę lydėjo visą gyvenimą, nors jaunystėje trumpam ir išklydo iš kelio. Tačiau, supratusi, kad pasirinko ne tą profesiją, ji grįžo į dailę.
Menininkė D.Dašenkovienė laidoje „Daugiau nei teatras“ pasakoja, kokiomis stebuklingomis aplinkybėmis atsidūrė teatre. Išgirdusi, kad po rekonstrukcijos atveriamas teatras, ji garsiai pasvarstė, kad gal vieną dieną jame ir dirbs. Ši svajonė netrukus realizavosi. Dailininkė atsidūrė teatre ir jau netrukus kūrė dekoracijas spektakliui „Karalienė Luizė“. Šį įvykį ji vadina vienu ryškiausių gyvenime: prisilietimas prie kūrybos proceso, stebėjimas, kokia svarbi kiekviena detalė, kaip jos susilieja į darnią visumą.
Dailininkė tikino, kad šio darbo ji negali vadinti darbu: „Dailė – mano gyvenimas, tiesiog kaip kvėpavimas. Juk kai kvėpuoji nejauti, kad kvėpuoji“.
Pašnekesys su D.Dašenkoviene – šeštoje Klaipėdos dramos teatro laidoje „Daugiau nei teatras“.
